
Šviesa nuo tolstančių žvaigždžių
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2004m. Balandžio 23d. 10:46
|
|
Šviesa,
nuo tolstančių žvaigždžių,
mus netraukia kažkodėl, o gal tai tik mes sapnuojam.
Tyla,
kai esame kartu,
man lyg gralio taurė yra, o gal aš tai tik įsivaizduoju.
Žiūrėk,
ar atsimeni laikus,
kai skrajojom danguje, kai buvome tiktai mudu.
Sakyk,
kodėl žmonės, kaip ir tu,
savo norus ir svajas, užrakinu už septynių durų.
Tu,
matysi kaip laivai,
gražiai nuskrieja dangu, kaip saulė ledžiasi kasdieną,
ten,
toli apačioje,
tu to nematei, o gal tik matyti nenorėjai.
Aš,
žinojau kad esu,
tas kurio tu nori, ir tas su kurio tau yra gera.
Bet,
tada, kai buvom danguje,
man pasirodė kad ir tu, nenori vėl grįžti į tą patį kelią.
Kada,
tavo sapnas dar yra,
toks tikras kaip tiesa, kai buvome labai aukštai tiktai dviese,
Tada,
tu davei man kažką,
kas maloniau yra už tai, kai buvo galima tiktai liestis.
Tu,
žinok kad aš esu,
ir būsiu visada, prie tavo nuostabiųjų kojų.
Ir niekas,
niekas, niekada,
mudu neišskirs, nes žinok kad aš už tave kovoju.
 2004m. Balandžio 23d. 10:46
|
 2004 m. gegužės 28 d.
 2004 m. balandžio 20 d.
 2004 m. vasario 4 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.