Tai, kuo aš tikiu

---

Tipas: Daina Publikavimo data: 2004m. Vasario 6d. 17:03

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Išvargusi koja skęsta baloje, tirpstančiam sniege, žiemos ir pavasario take
Akmeniniu žvilgsniu pavieniai padarai mane palydi, žmonėmis vadinami
Tie patys kurie griežia dantį viens ant kito, nuo vakaro iki ryto
Nesibaigia kelias nevalytas šitas pėdos painios braižo kreivę ant parko pievos
Kur prižadėjau atsiskleisti kaip medžių pumpurai pražysta saulės glostomi
Ne taip lengva lipt į sostą kaip tau atrodo, nevienodai visiems rodo kelio ženklas
Įaugęs i negyvą žemę kiekvienam kitaip jis lemia nuo dangaus horizonto rūgštų lietų semia
Atsiplėšusi nuo būrio varna suka ratą aplink savo sparną
Kaip kasdieną taip ir visada matau vaiduoklius tirpstančiam rūke
Nesugalvoju nieko naujo, paslapčia imuosi darbo - seną savo sielą ardau
Kaip mozaiką dėlioju ją iš naujo, bergždžias darbas, nes daleles nesutampa
Apšiurę gabaliukai nesupranta, kam aš tai darau,
jie neturi tos dovanos galvojimo, analizavimo, išvadų darymo
iš po debesų krintantis lietus simbolizuoja visus tuos metus
kuriems galas atėjo, jie praėjo, išėjo, nesugrįš
mano laikas vis senka, krūvis nemenkas, varžo mane žodis šventas
nežinodamos problemos pačios atsistoja man ant kelio, nėra galo
aš jau noriu pailsėt, noriu viską baigt, bet tai reiškia, kad reikia visam laikui pasitraukti
drąsos aš neturiu, geriau gyvensiu, nors sunku
gyvenimas tai žaidimas, kurį laimi likimas
galiu sakyt bet ką - esu stipri, pajėgi, pasitikiu savim
bet surištos mano rankos, suveržtas protas, mintys apribotos
laimei, gyvenu ten, kur yra žodžio laisvė
nors ir reikėtų už tai nemažai sumokėti vis tiek sakysiu, ką diktuoja mano mintys visos
man užtenka to nors tai taip mažai palyginus su tuo ką daro pinigai
nieks nebetiki kad yra dalykų, kurių už juos nenusipirksi
likimą irgi galima papirkti,
aš galiu sakyt kad nepasiduosiu jų teikiamom pagundom
bet už mane spręs kiti, galingesni, sakys - užčiaupk srėbtuvę, jau ir taip daug prišnekėjai
tavo paistalais nieks nepatikėjo - tada prašysiu savo draugo vėjo
kad iškeltų į paviršių tikrą tiesą, minties šviesą, kuri apakins nebylius kalėjimo sargus
per sunku įsigilint į pasąmonę žmogaus, jei savoji uždaryta
vietos nėra - viskas tuo pasakyta
vis dėlto yra mažas siauras kelias, juo pripildyta kiekviena mano kūno ląstelė
tai viltis, meilė ir tikėjimas, kurie nepasiduoda, teisingą kryptį rodo
aš jais tikiu, jų paveikta galiu kalnus pernešt, jie daro savo
tariasi su gyvenimo knyga mano, keičia kai kuriuos faktus, iškraipo naktį
kad pavirstų jį į dieną mielą, kad viskas būtų savo vietoj
kaip poetas romantiškai nužvelgia popieriaus lapą
taip ir aš nužvelgsiu savo šansą mažą slypintį ne ten, kur tik į vieną pusę veža
šeštasis pojūtis veda ne į rojų, bet į pilnatvę, kur jauti savo rankas ir kojas
žinai savo vertę, merdinčioj praeity palieki savo kaltę
taip - tai ten krypsta mano svajonės, kurios naktį išsekusį kūną puola
ten norėčiau būt dabar, kur kitiems atrodo nerealu, pernelyg netikra
aš jums sakau svarbu turėt savo tikslą ir viltį, tikėt ir mylėt
čia ne traktatas kaip reikia draugui nelaimėj padėt
čia mano dar nebaigta nagrinėti gyvenimo prasmė
aš neperšu jums savo nuomonės, aš tik rodau savo aukso puodą
gali sakyt kad gyvenu iliuzijomis, bet man taip patinka, tai man tinka
jau geriau negu nuolatinis skubėjimas ir priekaištavimas, kad nieko neišėjo
aš busiu kaip ta pati balta varna, kuri sulaužė juodai sesei sparną
čia mano sapnas, troškimas, svajonė - gali vadinti tai kaip nori
bet aš savo tiesą žinau, pažiūrų neišduodu, jos man daug ką duoda
negalių apvilt jų o kartu ir savęs pačios, nors ir kiaurai mane begalybės žvilgsniai skros
nors bus liūdna ir graudu ir vėl skęsiu baloje
žinau, kad rasiu prieglobstį ramybės oloje, nesijaudink dėl manęs
aš tau niekas - paprasta gyvenimo stebėtoja, kuri kuria savo viziją
prasilenkia su realybė, atkartoja fanatikų tikėjimo jėgą ir bėga
ten kur niekas nelaukia jos ateinant - taip aš tokia, sutinku
bet optimistiškai į ateitį žvelgiu, gal tai nuskambės kiek banaliai
bet žinau - viskas bus OK.

2004m. Vasario 6d. 17:03

/ Mano kelias  2004 m. balandžio 9 d.   / Tokia dabartis  2004 m. kovo 24 d.   / Kodėl?  2004 m. kovo 24 d.