Manai, sudaužei mano širdį? Palikai tik šukes? Ne, tau nepavyko, nesu tokia beviltiska, ar girdi? , na, o gal ne... Greit sudėliosiu, greit suklijuosiu, nesvarbu, kad rankas susipjaustysiu, žaizdos greit gyja.. Ar girdi? Tik klausiu vis vėl ir vėl kodėl taip, kodėl aš, ar visada taip tu elgies? Negi tu kuom ypatingas, kad aš šitaip na šitaip naktim pabudus... Kodėl išeini?, bet vis vėl grįžti gal laiškais, gal lietum?...Kam?... ar tai tik dar viena užgaida? Tik kokia prasmė?... Man tai reiškia daug, tau - nieką... Tu nepalinkėjai man sekmės, žinai tai?... Mano akyse buvo ašaros, net ir vakar, o tavosiose - dziaugsmas.. Juk tu privertei mane jaustis kalta.. Bet kaip gi aš turiu pykti ant to, kurio vardas pyktis, kai esi šalia - niekas.. Juodai apsirengusi, palaidosiu tave zvaigzdėje, kuri dar pernai nukritusi supuvo.. Ir vėl neužmigsiu, galvosiu apie tavo paskutinius zodzius.. jei tik nori.. o aš noriu... Norejau, bet ta svajone nuskendo gilioje jūroje.. nors iš tikro viskas buvo kurta tik mano svajonėmis, o tavo lūpos tik tai kurstė, bet dabar tai jau nebesvarbu...
Aš sau galvoju: hm, reikės kažkada man šį mėnesį The Reticent įkelt į music'ą. Paminėjau vakar vakare komentare grupę, šiandien ryte žiūriu, jau yra. Dėkui Alvydai, esat greitis!
Kita vertus, pono retorika prie tam tikrų dainų kaip "Kokie 90% dainos š", "Kažkoks židišks mīžals" ir "Š...klasika...vempt norisi" yra tiesiog nemaloni ir nepagarbi. Kritika - ok, nepagrįstas varymas riebiais žodžiais jau ne ok.
O viešpatie, kokia tragedija, žmogus 9 kartą per TRYLIKĄ METŲ pasiūlė tą pačią dainą. Aš suprantu, kai per trumpą laiką ten tą pačią dainą kiša ir kiša, nervuot gali pradėt, bet čia tai labai normalu. Aš pats greičiausiai taip elgiuos.