Manai, sudaužei mano širdį? Palikai tik šukes? Ne, tau nepavyko, nesu tokia beviltiska, ar girdi? , na, o gal ne... Greit sudėliosiu, greit suklijuosiu, nesvarbu, kad rankas susipjaustysiu, žaizdos greit gyja.. Ar girdi? Tik klausiu vis vėl ir vėl kodėl taip, kodėl aš, ar visada taip tu elgies? Negi tu kuom ypatingas, kad aš šitaip na šitaip naktim pabudus... Kodėl išeini?, bet vis vėl grįžti gal laiškais, gal lietum?...Kam?... ar tai tik dar viena užgaida? Tik kokia prasmė?... Man tai reiškia daug, tau - nieką... Tu nepalinkėjai man sekmės, žinai tai?... Mano akyse buvo ašaros, net ir vakar, o tavosiose - dziaugsmas.. Juk tu privertei mane jaustis kalta.. Bet kaip gi aš turiu pykti ant to, kurio vardas pyktis, kai esi šalia - niekas.. Juodai apsirengusi, palaidosiu tave zvaigzdėje, kuri dar pernai nukritusi supuvo.. Ir vėl neužmigsiu, galvosiu apie tavo paskutinius zodzius.. jei tik nori.. o aš noriu... Norejau, bet ta svajone nuskendo gilioje jūroje.. nors iš tikro viskas buvo kurta tik mano svajonėmis, o tavo lūpos tik tai kurstė, bet dabar tai jau nebesvarbu...
Pamenu kokiais 1985ais kai Lietuvoje dar nebuvo Dievo, rimtesniu baznyciu, renginiu, katinas leopoldas buvo pirmas krikscionis neses Dievo zinia i dar sovietine sali.
Jei esi geras – viskas lengva kelyje,
O kai atvirkščiai – sunku ir tamsu darosi tiesiog.
Pasidalink su kiekvienu džiaugsmu savo tyru,
Sėk aplinkui juoką skambų ir tyrą.
Jei dainas dainuoji – linksmiau pasidaro,
O kai atvirkščiai – nuobodu ir pilka, be gal
Daina Jei esi geras leopoldas.
Lietus basas per žemę nubėgo,
Klevams per pečius tapšnojo delnais.
Jei diena giedra – gera ir miela,
O kai atvirkščiai – liūdna pasidaro visai.
Girdis, kaip skamba aukštai danguje
Saulės spindulių stygos šviesios.
Jei esi g