
Tobula harmonija
Tipas: Kita
Publikavimo data: 2012m. Sausio 12d. 23:22
|
|
Tobula harmonija
Galbūt esė...
Akacija. Aš sėdžiu po šakom akacijos baltos, ir vėjas dangiškas į jos lapus atlysta... Ne. Tai ne akacija. Tai baltas debesys, kuris neatneš lietaus. Vėjas nupūs jį dideliu greičiu ir policininkai nubaus juos už greičio viršijimą. Aš nusipirksiu akaciją, pasodinsiu ją savo balkone ir numarinsiu vandens badu. Te pageltę jos žiedai byrės į gatvę ir žmonės nesigėrės jais, jie jų net nepastebės. Šviesų apakinti briedžiai nepastebi nieko, ko neliečia, į ką neatsitrenkia. Todėl pasaulyje, todėl Lietuvoje tiek daug avarijų.
Aš sėdžiu valtyje, plaukiančioje link krioklio. Lėtai, pamažu. Greitėjančiai. Greitai. Dar ne vėlu nušokti ant akmens, kuris neproporcingai didelis ir plokščias. Paradoksalus katės guolis. Tačiau kam man išsigelbėjimas? Jis nevertas nei dviejų centų. Sidabrą primenančio dar visai naujo pinigo. Naujo? Vadinasi keliausime į praeitį. Trumpam. Žmonės norėjo skraidyti it paukščiai. Susikūrė sau lėktuvą. Žmonės norėjo panirti po vandeniu giliai, giliai. Susikūrė povandeninius laivus. Žmonės norėjo sugriauti viską, ką taip ilgai statė. Susikūrė priežastis Pasauliniams karams. Žmonės nori keliauti į praeitį, todėl elementaru, kad kažkada kažkas išras ir laiko mašiną. Ir kvailoką, ilgą išradėjo pavardę mokysis mokiniai. Mokinių galvos yra kempinės. Tik žinok kur paspausti, ir visos turėtos žinios ištekės, kaip iš perpildytos kempinės. Gal todėl idiotai patys laimingiausi žmonės. Net ir spaudomi jie nesikeičia. Iš jų jau nebėra ko išspausti.
O gal aš sėdžiu visai ne ten, kur regiu? Gal mano kūnas kažkur apgailėtinoje vietoje kovoja dėl išlikimo? Nuobodžiai miega? Turbūt miega. Jam būdingas perdėtas miego sutrikimo kompleksas, todėl jis irzlus, nusilpęs, sublogęs. Ne vieni griaučiai ir oda. Valgyti jis mėgsta. Sublogęs plačiąja prasme, kurios žmonių akys nepastebi. Žmogus yra grožio auka. Tik ar vidinio, ar išorinio, priklauso nuo paties žmogaus. Tikrąjį grožį, nematuojama mūsų nustatytais matais, supranta tik augalai. Todėl jie nejudrūs ir todėl nieko nekeičia. Tikrasis grožis yra matuojamas niekieno nepaveiktu atsitiktinumu.
Aš moju ranka savo atspindžiui veidrodyje. Maniau, esanti vampyras. Gal aš vampyras su siela? Arba veidrodis neįkalina ir nerodo mūsų sielos. O jeigu aš ir esu siela? Ne. Per daug pasipūtėliškai skamba. Siela nuo mūsų nepriklauso, siela mūsų nekenčia. Siela nugali, kai žmogus nusižudo. Siela pralaimi, kai žmogus suidiotėja. Tobula harmonija – nuolatinis kenkimas sau ir sielai. Kompromisas, nusileidžiant abiems pusėms. Taikos sutartis, nepuolimo paktas. O gal tiesiog GYVENIMAS.
2012-01-12
 2012m. Sausio 12d. 23:22
|
 2013 m. balandžio 28 d.
 2012 m. lapkričio 22 d.
 2012 m. spalio 10 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2012 m. sausio 14 d. 20:43:10
Kartais ir aš nustoju skaityti, nes kažkas viduje lyg sukyla. Dažniausiai tada imu tušinuką ir pradedu rašyti. Tiesa, dažniausiai visiškai ne tą, apie ką skaitau, tad dar iki šiol nesuprantu, kaip visa tai vyksta
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. sausio 14 d. 19:45:20
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. sausio 14 d. 19:36:09
O velniux dėkoju už supratimą. Išties, minčių šuoliai yra viena įdomiausių stilistinių priemonių, kurios pagrindinė įdomybė - ja niekada neatsibosta rašyti. Skaityti? Čia jau kitas reikalas, nors sąmonės srauto stilių pamėgau skaityti ir dėl šuolių gausos
____________________
Nenoriu rasti vietos ar poilsio – krutėti, krutėti, krutėti. Kol mirtis iš tavęs krutėjimą atims. Gilė Ara
2012 m. sausio 14 d. 19:30:36
____________________
"Death may be the biggest of all human blessings" - Socrates
2012 m. sausio 13 d. 17:48:17
Ir labai staigūs, tokie sunkūs minčių šuoliai. Tas labiausiai nepatiko.
Nepyk, bet 8.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas