Tokie žodžiai jai skambėjo taip apgailėtinai, na bet tai atsakymas kurio sulaukė trečią valandą nakties. Visą trumpa gyvenimą manė kad tai kažkas kito, ko taip lengvai neišsakysi, bet gal klydo. Už lango vėl pasigirdo smulkaus lietaus lašiukai, barbenantys i langą. Ji išėjo į balkoną, ištiesė rankas kažkur toli, kur akis jau nebemato. Ten kur skrieja svajonės, kurios niekaip nepalieka jos galvos, vis nedingsta, nes jos apie vieną ir tą patį. Apie meilę. Ant rankos ima kristi lietaus lašai, lauke šalta, bet jai tai nė motais, jai gera, nes lietus jos draugas, nuplauna skausmą, ir neišpildytus troškimus, juos nuplauna lietus, ir išnešioja vėjas. Nuneša aukštyn į padangę ir suplėšo į tūkstančius mažu skiautelių kurios niekad nebepasieks dangaus, nebepasieks žvaigždės kuri priklauso jai. Ir meilei. Kažkur apsiniaukusiame danguje švysteli žvaigždutė, tokia mažytė vos regima. Bet ji šviečia, ir taip beprotiškai ryškiai, kad kartais net akina. Žiūrint iš vieno taško ji atrodo tokia tyra, nepaliesta žmogiško purvo, nepatyrusi sudaužytu svajonių skausmo, nepatyrusi liūdesio, ir tų sūrių ašarų griaužiančių skruostus. Bet ji taip pat nepatyrusi meilės, todėl net ir ji negalinti atsakyti kas tai. O kas gali? Kas gali pasakyti keliais paprastais žodžiais kas tai yra?
Kontrastas, bet gal ne toks baisus kaip gali pasirodyti. Aš irgi po savo stogu randu kai kurioms LT pop žvaigždėms vietos. Pvz, turbūt visi čia žino, kad aš esu visai nemenkas Aistės Pilvelytės mėgėjas.
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.