Tokie žodžiai jai skambėjo taip apgailėtinai, na bet tai atsakymas kurio sulaukė trečią valandą nakties. Visą trumpa gyvenimą manė kad tai kažkas kito, ko taip lengvai neišsakysi, bet gal klydo. Už lango vėl pasigirdo smulkaus lietaus lašiukai, barbenantys i langą. Ji išėjo į balkoną, ištiesė rankas kažkur toli, kur akis jau nebemato. Ten kur skrieja svajonės, kurios niekaip nepalieka jos galvos, vis nedingsta, nes jos apie vieną ir tą patį. Apie meilę. Ant rankos ima kristi lietaus lašai, lauke šalta, bet jai tai nė motais, jai gera, nes lietus jos draugas, nuplauna skausmą, ir neišpildytus troškimus, juos nuplauna lietus, ir išnešioja vėjas. Nuneša aukštyn į padangę ir suplėšo į tūkstančius mažu skiautelių kurios niekad nebepasieks dangaus, nebepasieks žvaigždės kuri priklauso jai. Ir meilei. Kažkur apsiniaukusiame danguje švysteli žvaigždutė, tokia mažytė vos regima. Bet ji šviečia, ir taip beprotiškai ryškiai, kad kartais net akina. Žiūrint iš vieno taško ji atrodo tokia tyra, nepaliesta žmogiško purvo, nepatyrusi sudaužytu svajonių skausmo, nepatyrusi liūdesio, ir tų sūrių ašarų griaužiančių skruostus. Bet ji taip pat nepatyrusi meilės, todėl net ir ji negalinti atsakyti kas tai. O kas gali? Kas gali pasakyti keliais paprastais žodžiais kas tai yra?
praeityje ir pasaulis saves ligi galo nesusinaikino. Tik pora Japonijos miestu ir likusi pavojinga pusiausvyra tarp ass & mouth, rytu & vakaru, juodu & raudonu, geru & blogu, blondinu & brunetu, pionieriu & skautu, kairiu & desiniu
Vieno tukstancio devyniu simtu keturiu su puse desimciu musu dievo metu paukscio gegutes devintadieni baigesi chaosas ir nesantaika kai maisesi dangus ir zeme. Bobute ir senelis liko gyvi. Ir to pasekoje as cia esu. Salmai viksrai minos ir skeveldros liko
He sees you when you're sleeping (Big Bro!)
He knows when you're awake (Big Bro!)
He knows if you been bad or good (Tabloidas)
So be good for goodness sake
Oh, you better watch out, you better not cry
Better not pout, I'm tellin' you why