Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2009m. Rugpjūčio 23d. 11:48
|
|
Nutrintom pėdom, beeinant žeme;
Nuvargusiom akim, bežiūrint į save;
Pailsusia siela nuo savikrizės;
Per amžius, žmogau, esi nukryžiuotas liūdesio pilko, vienatvės ir josios amžinojo draugo, kerėtojo nenoru visko..
Ant rasojančio lango aš nupiešiau žiemą, alsuoju aš karštu oru, prasrūva viskas krauju, ištirpsta, paskęsta, sudžiūna..
Tokia maža ir nereikšminga..
Kaip visada - jautri arbata.
Kelrodė knyga, Tau visada atverta šypsena.
Šypsosi obuoliui bekišąs pirštas iš kojinės,
Žengia lašas per vandenį,
Išbėgusi bala iš juodų akiduobių,
Iškastas laikas nori pamilti,
Mylintis oras jų delnuose, suspaustas į akmenį, kalba nebyliai dikumoje, pačiam tamsiausiam kampe.
 2009m. Rugpjūčio 23d. 11:48
|
 2009 m. gruodžio 10 d.
 2009 m. gruodžio 10 d.
 2009 m. rugpjūčio 23 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2010 m. liepos 18 d. 14:43:34
____________________
Tas kas gyvenime tavęs nenužudo- padaro tave stipresniu.
2010 m. gegužės 2 d. 20:44:18
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.