Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2007m. Balandžio 7d. 22:06
|
|
Kai vakar atėjai, meldžiau tik neišeik.
Norėjau vėl ir vėl būti tavam glėby.
Troškau tavo kūno, sielos, glamonių ir bučinių.
Virpėjau nuo kiekvieno prisilietimo.
Taip. Viskas atrodė tarsi iliuzija.
Kuri turėjo nesibaigti niekada.
Ir vėl pakišo koją likimo klasta.
Ir vėl kaip mažas vaikas paskendęs svajose,
Apkabinu paskutinį kartą ją.
Prašau, maldauju,
O ji lyg akmuo nepermaldaujama ir kieta.
Širdis tava žiauri ir nieko nepakeisi.
Aš vėl viena su mintimis, dvejonėmis ir realybe.
Nors ir skaudu, bet ištverti privalau.
Privalau išgyventi, kad būčiau stipri ir ne naivi.
Jau prabėgo metai ne lemti,
O aš dar vis rašau, klausi: ar verta?
Neklausk, juk žinai, jog atsakymo nėra.
Nėra nei jo, nei manęs.
Tik tuštuma užliejanti mintis,
Taip. Laikas gal ir gydo.
Bet tik ne sielos žaizdas...
Buvau laiminga, kažkada mylėjau,
O dabar likau viena.
Ir kas kaltas nesuprasi.
Ar aš?
Ar likimo klasta?
 2007m. Balandžio 7d. 22:06
|
 2005 m. rugsėjo 27 d.
 2005 m. rugsėjo 27 d.
 2005 m. kovo 29 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.