Tušti delnai - II dalis

Irutė

---

Tipas: Proza Publikavimo data: 2006m. Vasario 25d. 06:48

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

II DALIS

- Laba ryta, Gražuolėle – girdžiu balsą iš tarp durų, kurį pažįstu atmintinai. Sena Agnolija sidabriniais plaukais atneša man kavą, kaip kas rytą, kurios kvapą jaučiu turbūt dar koridoriuje.
- Laba ryta, - pasisveikinu su šypsena, pasikeliu, pastatau pagalvę, atsiremiu į ją ir nekantriai laukiu, kol lėtoka Agnolija paduos man kavos puodelį.
Antrą puoduką ji pastato ant spintelės, stovinčios šalia mano didelės lovos, ir įsitaiso odiniame fotelyje prie lango.
- Šiandien išgersit kavos su manim?
- Taip, Mažule, - jos raukšlėtą veidą papuošia šypsena. Ji atrodo pavargusi. Atsidūsta, paima puodelį nuo spintelės ir kelia prie išblyškusių lūpų.
Ji paseno. Akivaizdžiai matyti – jos akys nesišypso, atrodo netgi liūdnos; sidabriniai plaukai praretėjo, o ir tą savo jaunatvišką judrumą, kuriuo ilgus metus stebėjausi, rodos praradusi neatgaunamai.
- O kaip gi jūsų anūkė, kurią rūpinatės po pamokų? – klausiu susirūpinusi.
- Jai, Mažut, prasidėjo žiemos atostogos, tad dukra išvežė pas anytą. – ramiu balsu taria Agni. Vadinu ją taip nuo mūsų draugystės pradžios.
- Pas tą raganą? – pasakau su šypsena bet tvirtai.
- Aha, pas tą pačią, – kažkaip šįkart be entuziazmo atsiliepia apie Martos – savo dukros – anytą, kurią dažnai „moteriškai“ apkalbinėdavome prie arbatos vėlyvais, žvaigždėtais vasaros vakarais. Pasiilgau jų. Žiemą žvaigždžių juk nesimato. Tamsūs debesys slepia visą žydrojo dangaus grožį...

***

Po šiek tiek nevykusio šįkart pokalbio, kuriuo metu jautiesi kažkokia žodžių vėsuma iš Agni lūpų, išėjau į žiemos sodą pasigrožėt savo tulpėmis. Baltos kaip sniegas gėlės žydėjo kaip pavasarį – sukurtas klimatas buvo joms labai palankus. Visiškoj – tobuloj – tyloj viešpatavo ramybė. Užsimerkiau, kad įkvėpt ją visu kūnu. Esu rojuje, pagalvojau, ir tuoj pat supratau, jog kažkas mane stebi. Įkyriai.
Ji stovėjo stikliniam kampe su nuskinta tulpe rankose. Demonstratyviai ją pauosčius metė su akivaizdžiu pasibjaurėjimu žemėn ir su jaučiama, gan stipria jėga, sumindžiojo gėlę. Su ironiška šypsena veide pažvelgė tiesiai į mane laukdama mano, iš anksto nuspėjamos, reakcijos. Turėjau ją tuoj pat pult, sugriebt už plaukų ir daužyt veidu į žemę iki sąmonės netekimo, keikdama ją įvairiais įmanomais keiksmažodžiais už mano kūrybos tyčinį sunaikinimą. Tačiau aš nesujudėjau. Sustingę, rodos, smegenys bandė „suvirškint“ ką tik regėtą, itin žiaurų, vaizdą. Vienintelis žodis, kurį sugebėjo ištart mano drebančios lūpos buvo „kodėl“. Bet ji tik nusijuokė garsiai su dar didesne ironija ir – kas svarbiausia – itin jaučiamu pasitenkinimu.
Vidurdienio saulės spinduliai apakino savo šviesa. Jos neliko nė kvapo, tik balta tulpė sumaišyta su juoda žeme, galėjo primint, jog kažkas vis dėl to čia buvo...

***
To jau per daug, ryškiai per daug, pagalvojau, kupina pykčio slinkdama pus tamsiu koridoriumi. Ir čia dabar kas – imamas mokestis už „kitas paslaugas“, tuo pačiu ir už apšvietimą koridoriuje bei laiptinėj, neatitinka paslaugos kokybės! Tie įsibrovėliai ryte ir ta keista mergina...Rašysiu skundą nelaukdama jokių pasiaiškinimų.
Ta pati lieknutė, šviesiaplaukė trisdešimtmetė recepcijoje šiandien atrodė neišsimiegojusi.
- Skundų blanką prašyčiau, - tariau tvirtai su nepasitenkinimu.
- O kas atsitiko? – maloniai paklausė moteris.
- Kas atsitiko, tas, - atsakiau gan grubiai. Šį kart pažadai, kad tai daugiau nepasikartos, nesuveiks, pagalvojau.
Blondinė be žodžių padavė man lapą ir vėl įkišo nosį į monitorių.
Parašysiu viską, galvojau, už ką po velnių aš pinigus moku – už tamsią laiptinę? Už apsaugą juk irgi pinigus ima! Ir tik žada. Pažadai liejasi pro kraštus pačio grubiausio melo. Banaliausio, pridurčiau.
Kai baigiu pildyt, iškelta galva padedu jį administratorei ant stalo ir išeinu be žodžio. Nėr čia ko man makaronus kabint, pagalvoju, patenkinta savo sprendimu dėl skundo. Nors iš prigimties nesu kerštinga, tačiau šįkart tai principo reikalas.

2006m. Vasario 25d. 06:48

Irutė / Apie JĄ  2006 m. kovo 1 d.  Irutė / Tušti delnai - III dalis  2006 m. kovo 1 d.  Irutė / Nuplauk laukimą  2006 m. vasario 25 d.