
Vaikystės piešinys
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2009m. Lapkričio 29d. 19:53
|
|
Maži pirštukai liečia baltą lapą,
Galai jų išteplioti guašu,
Piešiu jas obuolį raudoną,
Kurį laikau vaikystės stebuklu.
Aš užsimerkiu ir matau,
Kad stoviu prie obels aukštos,
Ji primena man tai ką jau patyriau -
Gyvenimą gyventą kitados.
Buvau aš tik naivi mergaitė,
Kaip visos mėgau saldainius,
Tačiau kai kas mane iš visų išskyrė,
Norėjau amžiams likti pas vaikus.
Vaikystė buvo man it sapnas,
Toks daiktas amžinai saldus,
Neatstojo jos man joks pyragas,
Ar tuo labiau saldus medus.
Tačiau paaugus stebuklas nyko,
Svajojau kuo greičiau suaugti,
Rasa vaikystės ryto džiuvo
Ir negalvojo dar kada iškristi.
Kiti kartojo: „Palauk dar neskubėk palikt vaikystės“
Aš neklausiau ir stiebiaus vis aukščiau,
Kad pasiekčiau obuolį nuo pat viršūnės,
Nors skaniausi obuoliai ir buvo daug žemiau.
Ir tik dabar nukritus obuoliams,
Aš supratau, kokia kvaila buvau,
Kad per anksti meldžiausi vieversiams
Ir kad likimo dovanos nesupratau.
 2009m. Lapkričio 29d. 19:53
|
 2013 m. balandžio 28 d.
 2012 m. lapkričio 22 d.
 2012 m. spalio 10 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2009 m. lapkričio 30 d. 12:53:44
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.