Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Liepos 3d. 20:09
|
|
Vaikštau miesto kiemais,
Ir vėl šalta, vėl lyja...
Aš vargais negalais
Palindau po supyne.
Kas šiąnakt man priglaus,
Kas – eikš čia – pasakys.
Kas kąsnelį numes,
Kas priglaus prie širdies.
O aš kantriai drebu,
Po patyčiom ir pėdom,
Reikia tyliai išlaukt,
Kad bent brėkšti pradėtų.
Bet suskaudo man šoną,
Staiga pabudau,
- Kam paspyrei mane,
Nedėkingas žmogau.
Jie negirdi manęs,
Ir nutolo jų juokas,
O aš laukiu vėl ryto
Ir guliu savo guoly.
(Dauguma gali nesuprasti šito mano gal ir banalaus, ar žiauraus eiliuko, tačiau vieną dieną, anksti ryte eidama į darbą pamačiau labai nuvargusi ir sulytą tikriausiai benamį šunelį. Jis ir įkvėpė mane. Tikiuosi, kad vykdomos ir pas mus kažkokios akcijos, kad kuo mažiau būtų beglobių gyvūnų. Susimąstykim.)
 2011m. Liepos 3d. 20:09
|
 2011 m. kovo 26 d.
 2008 m. spalio 30 d.
 2008 m. birželio 24 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2011 m. liepos 5 d. 10:30:06
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.