Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Liepos 3d. 20:09
|
|
Vaikštau miesto kiemais,
Ir vėl šalta, vėl lyja...
Aš vargais negalais
Palindau po supyne.
Kas šiąnakt man priglaus,
Kas – eikš čia – pasakys.
Kas kąsnelį numes,
Kas priglaus prie širdies.
O aš kantriai drebu,
Po patyčiom ir pėdom,
Reikia tyliai išlaukt,
Kad bent brėkšti pradėtų.
Bet suskaudo man šoną,
Staiga pabudau,
- Kam paspyrei mane,
Nedėkingas žmogau.
Jie negirdi manęs,
Ir nutolo jų juokas,
O aš laukiu vėl ryto
Ir guliu savo guoly.
(Dauguma gali nesuprasti šito mano gal ir banalaus, ar žiauraus eiliuko, tačiau vieną dieną, anksti ryte eidama į darbą pamačiau labai nuvargusi ir sulytą tikriausiai benamį šunelį. Jis ir įkvėpė mane. Tikiuosi, kad vykdomos ir pas mus kažkokios akcijos, kad kuo mažiau būtų beglobių gyvūnų. Susimąstykim.)
|
 2011m. Liepos 3d. 20:09
|
 2011 m. kovo 26 d.
 2008 m. spalio 30 d.
 2008 m. birželio 24 d.
|
Copyright 2001-2026 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2011 m. liepos 5 d. 10:30:06
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.