Žiemos vėjas

Nuwytusi_roze

---

Tipas: Proza Publikavimo data: 2007m. Rugpjūčio 25d. 20:12

Užsiregistruokite ir įvertinkite!

---

Ji suklupo, atrodė kad kažkas suvarė peilį į krūtinę. Karšti nagai brėžė žymias ant jos kūno, suklupusi ant šaltos drėgnos žemės ji nebegalėjo pakelt akių, kažkas tarsi slėgė prie žemės neleisdamas atsikelt. Tik pažiūrėjus žemyn ji pamatydavo kraujo lašus ant balto, tyro sniego. Tik kažkas pasikeitė, nebeliko to tyro jausmo kuris kuteno širdelę, ant sniego krito juodi ir naktis lašai, tekėdami žandais jie nukrisdavo ir subliūkšdavo palikdami juodą skausmo dėmę, ant tokio tyro sniego. Kadaise seniai seniai, kai pakeldavo akis i dangų, žiemos sniegas jai atrodydavo toks tuščias, nemaloniai baltas, ryškus.... Kartais net per daug. Tačiau dabar pakėlus akis aukštyn, jai sniegas patiko... Jo šaltis stingdė ašaras, neleisdamas joms kristi ant balto puraus sniego.... Patiko kad jos tokios stingdančios, kad atrodo užšaldys ta begalinį skausmą, sukausčiusį jos gležna krutinę. Tas tyras jausmas kuris kuteno pilvą apie ji pagalvojus, jau buvo seniai dingęs. Kažkas, kieno rankose jautėsi tokia saugi, ją apleido, kūną užplūdo šaltis.... Tačiau jai jau buvo nebesvarbu, ji nejautė šalčio, nejautė skausmo, ji tapo tik bejėgia dvasia kurią plaiksto atšiaurus žiemos vėjas.....Kažkur toli sužibo menka švieselė, ji vis artėjo ,artėjo, buvo tokia ryški, ir staiga kai jau atrodė ranka pasiekiama dingo..... Smarkus žaibo blykstelėjimas nušvietė tamsų nakties dangų, po kelių akimirkų pasigirdo didžiulis trenksmas sudrebinęs žemę. Ji bandė atsistoti bet kažkas ja slėgė, begalinis noras rėkti strigo kažkur gerklėje, tarsi didžiulis gniužulas atrodo dusino..... Vidurnakčio sekundę ji taip gailiai pravirko, sniegas liovėsi kristi.... Aplinkui viskas tarsi sustingo, tuščioje miesto gatvėje buvo girdėti tik jos verksmas įsiręžiantis į langų stiklus kaip mestas akmuo tarsi skeldamas stiklą pusiau.... Pačiai išgirdus savo verksmą jei pasidarė taip pikta, tas begalinis skausmas gniuždė bet kartu ir teikė jėgų kovoti su viskuo kas tik stengiasi palaužti, gniužulas gerklėje dingo..... Gatvės tyloje pasigirdo šaižus garsas, ir tuo metu pasipylė smarkus, šaltas žiemos lietus..... Rankos nebebuvo tokios silpnos, atsispyrus nuo žemės ji tarsi pakilo į tą begalinį dangų, ištiesus ranką galėjo pasiekti tas nelaimingas žvaigždes...... Iš nežinia kur atsirado juodi nakties sparnai neleidžiantys jei kristi žemėn, padedantys kilti ten kur nebelieka jo žodžių, kur nebelieka to draskančio skausmo..... Ten kur gyvens tik ji..... Ten kur skausmo nagai nepasieks jos kūno, ten aukštai aukštai kur ją girdės tik vėjas.....

2007m. Rugpjūčio 25d. 20:12

Nuwytusi_roze / Atrodo, kai žiūri į dangų matai žvaigždes...  2007 m. rugpjūčio 25 d.  Nuwytusi_roze / Prie trijų kapų  2007 m. rugpjūčio 25 d.  Nuwytusi_roze / Pailsėk  2007 m. rugpjūčio 25 d.