
Žolės, sliekas ir Ikarai
Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2011m. Vasario 20d. 14:21
|
|
Ir kas gi supaisys skriejimą ratu,
Kai viskas aplinkui man plaukia lauku?
Susukusi kuodą iš pundo žolių,
Numetus į kluoną pavirsiu paukščiu.
Sulesusi slieką riebumo tyraus,
Nenoriu aš valgyt daugiau to medaus!
Ir kam gi mus verčia daryti kažką?
Kai mes to nekenčiam ir manom šį tą?
Juk mes esam žolės, numestos kluonan,
Mes esame paukščiai, patraukę laukan.
Tik mus visi verčia praryti sliekus,
Kurių mes nemėgstame – rijam vargus.
Bet kam gi parups mūsų svajos ir norai?
Visi egoistai šioj žemėj ir rojai
Mums it nepasiekiama saulės aukštybė,
Ikarais pavirtę sudegsim platybėj...
 2011m. Vasario 20d. 14:21
|
 2013 m. balandžio 28 d.
 2012 m. lapkričio 22 d.
 2012 m. spalio 10 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2011 m. kovo 14 d. 00:34:01
...Ir kam gi mus verčia daryti kažką?
Kai mes to nekenčiam ir manom šį tą?...
kai nėra nei prasmės, nei rimo, nei dermės.
____________________
'Aš tau atleidžiu' gali pasakyti tik tas, kas gali pasakyti 'Aš tave myliu' (Paolo Coelho - Alchemikas)
2011 m. kovo 14 d. 00:29:22
____________________
'Aš tau atleidžiu' gali pasakyti tik tas, kas gali pasakyti 'Aš tave myliu' (Paolo Coelho - Alchemikas)