Tipas: Eilėraštis
Publikavimo data: 2012m. Kovo 6d. 16:05
|
|
Tada kai pradeda mėnulis atspindėti šviesą
Kai sužimba danguje kelios žvaigždės.
Aš vaikštinėju gatvėmis lyg tykantis grobio žvėris
Nors pati galbūt tapsiu grobis.
Išeinu iš namų lyg išvarytas šuo
Ir ieškau naujų sau namų.
Tačiau nerandu
Ir tampu sužvėrėjusiu naminiu gyvūnėliu.
Neieškau šviesos
Ji tik drasko akis.
Slepiuosi tamsoj
Ji šildo man akmeniu virtusią širdį.
Myliu nusvirusias medžių šakeles
Graužiantį sielą mėnulį.
Myliu mirusius saulėlydžius
Myliu naktyje sėdintį Kažką.
Rankos vilko letenomis pavirto
Drabužiai susiliejančiu su tamsa kailiu tapo.
Iš veido liko tik snukis
O melsvai žalios akys virto stingančiomis vilko akimis...
Mieguistomis žvėries akimis.
 2012m. Kovo 6d. 16:05
|
 2012 m. liepos 11 d.
 2012 m. gegužės 22 d.
 2012 m. balandžio 23 d.
|
Copyright 2001-2025 music.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti be autorių sutikimo draudžiama.
2012 m. kovo 12 d. 13:54:10
Aciu Sahja
.
2012 m. kovo 7 d. 11:38:25
____________________
Meilė kovoja,bet žmonės akli,kas atsimerks,tam iš dangaus,leisis ji Šitam pasaulį meilė gimdo ateitį,praeitis-dabartį,o ateitis-sapnus. (Sahja) Mano batai iš Lietuvos,mano kelnės iš Vokietijos,mano kepurė iš Rusijos,o mano širdis,iš Indijos.Visa Visata ,tik sapnas,tik laikas,kurio nėra,mums tai atvers.
2012 m. kovo 6 d. 20:59:33
Tas snukis... nepatiko man tas žodis
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas