2025-uosius prisimenant: mėgstamiausiomis praėjusių metų dainomis dalijasi bendruomenės narys Alvydas1 (TOP 11)
Music.lt
Neseniai palydėjome 2025-uosius metus ir daugeliui melomanų tikriausiai kirba klausimas – o kokia praėjusiais metais išleista muzika buvo geriausia? Nors objektyvų atsakymą rasti būtų sunku, kai kurie muzikos mylėtojai sudarinėja savo mėgstamiausiųjų topus ir jais dalijasi.
„Music.lt“ šiemet atgaivina tradiciją apklausti tinklalapio aktyviausių narių, kokie buvo jų metų favoritai. Lankytojų topų serija pradeda šis bendruomenės nario Alvydas1 mėgstamiausių dainų TOP-11-ukas! Tai ne vienintelis topas, kurį Alvydas1 yra parengęs portalo skaitytojams, tad sekite „Music.lt“ naujienų skiltį, kurioje bus skelbiamos narių metinės apžvalgos.
Neseniai palydėjome 2025-uosius metus ir daugeliui melomanų tikriausiai kirba klausimas – o kokia praėjusiais metais išleista muzika buvo geriausia? Nors objektyvų atsakymą rasti būtų sunku, kai kurie muzikos mylėtojai sudarinėja savo mėgstamiausiųjų topus ir jais dalijasi.
„Music.lt“ šiemet atgaivina tradiciją apklausti tinklalapio aktyviausių narių, kokie buvo jų metų favoritai. Lankytojų topų serija pradeda šis bendruomenės nario Alvydas1 mėgstamiausių dainų TOP-11-ukas! Tai ne vienintelis topas, kurį Alvydas1 yra parengęs portalo skaitytojams, tad sekite „Music.lt“ naujienų skiltį, kurioje bus skelbiamos narių metinės apžvalgos.
Įžanga vos ne Ian'o Anderson'o mažosios gitaros iš „Thick as a Brick“ taktai, po kurių seka a la spagetti vesternų muziką, bet posmas jau grynai Robino Armstrongo stilistiką atitinkantis tvarkingo nepretenzingo progroko pavyzdys, itin melodingas malonus ausiai ir įtraukiantis. Instrumentinis pragrojimas kiek sunkesnių rifų seka. Viskas kartojasi du ar tris kartus. Paprasta, bet tuo ir nuostabu.
Tenka susitaikyti, kad „Jethro Tull“ muzikoje nebeišgirsiu Martino Baro gitaros. Vienvaldis grupės flagmanas I.A. įrašė gan stiprų albumą, kurį įterpčiau po „Roots to Branches“. Pasirinkta daina, davusi albumui pavadinimą. Įžanga kaip į „Locomotive Breath“ – susimąstęs fortepijonas ir tokia pat fleita palaipsniui užpuškuoja prisijungus gitarai. Posmas be vokalinių subtilybių, toksai daugiau pasakotojo tonu pusbalsiu ginčijasi pats su savimi. Tačiau tai nėra nuobodu, ar nesukuria malonaus klausymosi. Per visą kūrinį pabarstyta instrumentinių fragmentėlių, lyg brangakmenių, kurių briaunos sublizga jau kažkur girdėtais fragmentais iš gausios „Jethro Tull“ diskografijos.
„Amplifier“ man turi išskirtinį statusą. Tai grupė, kuri neturi dainos, kuri daugiau ar mažiau nepatiktų. Dar tokia grupė man yra „GAUPA“. Bet tai nereiškia, kad viskas pas juos tobula mano ausiai. Tiesiog jų muzika manęs negali suerzinti. Pasirinkau „Invader“ dėl vokalo panašumo į Renaro Kauparso vokalą. Būdingas „Amplifier“ bruožas - žemo tono gitarų mažos amplitudės pasažai, nekuriantys melodijos, bet derantis prie jos, kaip koks basso continuo baroko muzikoje. Yra ir solo gitarai epizodų, tačiau bosas savo darbą ir toliau dirba kaip Sizifas.
Markas Tremontis, buvęs „Creed“ gitaristas ir pritariantysis vokalas, sėkmingai tęsia karjerą sunkiojo roko grupėje „Tremonti“. Tokio tipo muziką grojančių grupių aibės, kuo gi skirtųsi „Tremonti“ nuo kitų? Ji daugumoje dainų skamba pabrėžtai sunkiau nei hardas. Iš trijų atrankoje buvusių dainų pasirinkau titulinę, kur alternatyvus metalas užgožia sunkųjį roką. Daina prasideda nekaltu prasigrojimu vėliau pajungiant balsą, nieko išskirtinio – baladė ir tiek. Apie trečią min. užgimsta puikius gitaros solo, vokalas jau „Creed“ laikų bombastika, gitaros tirština spalvas iki metalo skambesio, o pabaigoje vęl grįžtama prie nedrąsaus natų rankiojimo.
Bosinė gitara bumbsi funky ritmą, o solinė - paberia žaismingus arpeggio. Bet tuo neapsiribojama, kartas nuo karto jas užneša į džiazo pievas. Vokalas plėšomas tarp malonaus džiazo ir progresyvaus metalo agresyvių formų. Sakytum, kažkoks kratinys, bet visumoje sugula visa tai į lentynas ir kiek atsitraukęs pamatai savotišką dermę ir žavesį.
Fuzinės gitaros rifai ir daugiasluoksnis vokalas ant galopu šuoliuojančios ritminės sekcijos dainai suteikia pašėlusiai linksmos lunaparko nuotaikos. Rodos net jauti vėją savo plaukuose, kai skrieji amerikietiškais kalneliais.
Legionų sunkūs žingsniai, lydimi tolimų fanfarų žemo garso – tai toks dainos bendras fonas, kuriame bosu prodainiu drąsinamas jaunuolis galimai priespaudai ir būsimoms kovoms. Labai ryškus sceninis vaizdas.
Gali rinktis bet kurią dainą iš „Aspiral“ albumo, visos taiko į aukštą meninį lygį. Pasirinkau „Arcana“ dėl grupei būdingo pompeziškumo, kaip jų trade mark. Simfoninis metalas man nekelia alergijos kaip power metalas, jį saikingai mėgstu, o „Epica“ gerbiu dar ir už stabilumą, o ypač vertinu vokalistės Simone Simons indėlį į grupės sėkmę. Ji ir Cristina Scabbia yra savo grupių sielos.
Rusų iš Pavolgio space kraut psichodelinio roko instrumentinę muziką grojantis kolektyvas, absoliučiai ignoruojamas. Girdėjau visus „Vespero“ albumus ir pripažinau sau, kad grupė išskirtina, turi savo braižą, sunku su kuo nors supainioti. Sapnas Eduardui Artemjevui atminti yra nuostabi dvasinė kelionė po atminties labirintą, susiduriant su nostalgija persigėrusia praeities vizija. Buvau jaunas, atviras naujam kino žodžiui, dievinau Andrėjų Tarkovskį. Artemjevas kūrė jo filmams muziką: „Veidrodis“, „Soliaris“, „Stalkeris“ nebūtų besąlygiškai pamėgti be nuostabios elektroninės, fantastiką kuriančios muzikos. Tą atgarsi girdžiu „Dream“ kompozicijoje.
Baladė su DT prekiniu ženklu. Jausminga, bet be snargliavimosi. Portnojaus aistringas būgnijimas gal ir ne taip jau būtinas šioje dainoje, bet jau taip efektingas, kad negalima nepastebėti. Pabaigoje neprilygstama Petručio gitaros solo be super techninių triukų tikrai dera prie nerimastingos iš košmaro išsivadavimo atmosferos. LaBrie tokiame amplua jaučiasi užtikrintai, jo balsas be forsavimo, malonus ausiai, dainos pradžioje tylus į pabaigą kiek stipresnis, keičiasi vietomis su gitara ir užkloja Rudeso dar tylesnes partijas. Maijungo bosą smarkiai užgožia būgnai, vos begirdėti.
Mane labai pradžiugino prieš keletą mėnesių pasiekta žinia, kad turėsiu galimybę išgirsti „Jethro Tull“ repertuarą gyvai, o nuo to, kad jį atliks pati kolektyvo siela, tik penkiskart geriau. Progresyviojo roko gerbėjai turėjo progą kovo 10-osios vakarą su...
Buvęs grupės Jethro Tull muzikantas David Palmer pasikeitė lytį, ir dabar yra moteris vardu Dee.
66 metų amžiaus klavišininkas, šiuo metu Ispanijoje įrašinėjantis debiutinį solo albumą, sutinka, kad gerbėjai gali būti šokiruoti šio pasikeitimo, tačiau...
Priminimas: jei norite, kad jūsų asmeniniai 2025 metų dainų ar albumų top10-ukai būtų paskelbti music.lt tinklalapyje, rašykite juos man asmenine žinute, įkelsiu. O dabar kviečiu su ką tik įkeltu Alvydo dainų top11-uku susipažinti.
2026 m. vasario 2 d. 12:56:59
👴