O, gal ir tada dėl pavadinimo aš klystu. Mat, kol nėra paaiškinimo, iš kur kildinamas toks pavadinimas, tai toks vertimas atrodo gana absurdiškas, o dabar viskas stoja į savo vėžes. 

Perklausiau plokštelės ripą ir likau sužavėtas. Jazz fusion pramaišiui su heavy metal sąskambiais. Ypatingai susidomino Lark Tongues in Aspic - čia sužibo Edis Džobsonas. Viena pastaba garso kokybei - jei instrumentai skamba puikiai ir aiškiai, net publika gerai girdima, kodėl vokalas taip deformuotas (ypasč dainoje Easy Money, net trūkčioja)?

Tarp kitko, dėl dainos pavadinimo turiu savo šaltinį.

Iš kur atsirado pavadinimas „Larks Tongues In Aspic“?

Ši frazė gimė įrašų studijoje, kai kažkuris paklausė: - Kaip mes pavadinsime albumą? – Jamie Muir trumpai drūtai išdrožė – Na žinoma, Larks Tongues In Aspic! – Pavadinimas su tokia specifine prasme „mažų paukštelių liežuvėliai su pomidorų žele“ (little bird tongues in tomato jello) gal ir nėra labai giliamintė sąvoka, tačiau pasirinktas pavadinimas išties buvo poetiškai skambus. Galbūt, bet čia kaip kam...

Kathryn O. Pateikia istorinę šios frazės reikšmę:

„... tai (Larks Tongues In Aspic) tikrai egzistuojantis patiekalas, ilgą laiką jį valgė dekadentinės Europos ir Azijos monarchai/aristokratija (yra istorinių dokumentų, liudijančių, kad Versalyje per vieną užstalę buvo suvalgyta tūstantis paukštelių!), o 70-ais ir vėl grįžo kaip a nouvelle cuisine (prancūziškos virtuvės) delikatesas ir už tai buvo smarkiai užsipulta ir išjuokta kaip kvailumo pavyzdys.

Kaip visada - profesionaliai. Gaila nėra kur perklausyti viso albumo ištisai, bet ne problema - yra galimybė atsisiusti.

Kol kas tenkinausi originaliais įrašais ir manau, kad koncertinis playlistas pasirinktas labai išmintingai. Tai jau minėjo Einaras.

Taip taip, tas kelias dainas težinau. Bet tik kelias (Exiles dar yra ir dar kažkuri, bet vat viso albumo rasti nepavyktų (na, bent jau man to nepavyko atlikti))