„echolyn“ ne avangardistai, jų konstrukcijose vyrauja principas „vienas kūrinys = vienas tekstas = viena istorija = viena idėja“.
Čia, matyt, kalbėta apie kūrinio teminę struktūrą. Kas dėl muzikinio plano - čia jie ne tokie paprasti.
Dirstelėjau į kitus albumus - ten tas pats principas. Koncertinis "Stars and Gardens" apima ankstyvąjį grupės periodą, imtinai ir 2000-uosius. Čia jų muzika mano ausiai avangardistinė, daug sudėtingesnė nei aprašytasis albumas.
Taip, čia konkrečiai apie vieną kūrinį. Anksčiau teko girdėtų tokių sunkiau struktūrizuotų kūrinių („A Suite For The Everyman“ arba „mei“), kurie yra stambesnio plano, bet panašu, kad echolyn tokių gigantų šiais laikais vengia.
„echolyn“ ne avangardistai, jų konstrukcijose vyrauja principas „vienas kūrinys = vienas tekstas = viena istorija = viena idėja“.
Čia, matyt, kalbėta apie kūrinio teminę struktūrą. Kas dėl muzikinio plano - čia jie ne tokie paprasti.
Dirstelėjau į kitus albumus - ten tas pats principas. Koncertinis "Stars and Gardens" apima ankstyvąjį grupės periodą, imtinai ir 2000-uosius. Čia jų muzika mano ausiai avangardistinė, daug sudėtingesnė nei aprašytasis albumas.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
7 - reiškia gerai? Verta turėti progrokerio kolekcijoje?
Pirma albumo perklausa ištisai paliko man įspūdį, kurį vertinčiau labiau nei gerai, gerokai virš 8 balų. Dabar gi, klausantis Einaro pateiktų pavienių dainų, nebejaučiu to efekto, nebeįtraukia pasinerti su visa galva. Tačiau lygindamas su ankstesniu 2012 albumu, šį vertinčiau aukščiau. Man "i heard you listening" tolygesnis ir įmantresnis - nenoriu sakyti sudėtingesnis. Einaro 5 -tukas tinka ir man, tik Vanishing Sun nukėlus į 3 poziciją. Keista, bet Spotify klausytojai pirmenybę duoda nuobodokai atidarančiai dainai „Messenger of All‘s Right“. Gal todėl, kad ji pirma, ir nėra kur dėtis?
Su šia recenzija Einaras įžengė į aukščiausią lygmenį (profesionalumo), prilygdamas tokiam progarchives buvusiam adminui ir garbės recenzentui Bob McBeat (Easy Living). Neslėpsiu, jis mano mėgiamiausias. Žinoma, yra gerų recenzentų su šmaikščiu stiliumi, kuriuos skaityti lengva, bet jei nori susidaryti pilną vaizdą, rinkčiausi Einaro stiliaus darbą.
Aš asmeniškai šio darbo neįtraukčiau į progrokerio kolekciją, nebent ta kolekcija būtų verta atskiros patalpos, o ne kelių lentynų. Kažkaip man 2012-ųjų darbas atrodo panašios vertės naujajam ir nežinau, kuriam teikčiau pirmenybę. Su ankstesniuoju turiu ilgesnę pažintį, bet su šiuo turiu gilesnę pažintį. Kol kas dedu lygybės ženklą.
„Messenger of All's Right“ geras vertinimas mane stebina, taip pat ir „Sound of Bees“ yra daugelio mėgstamas kūrinys, paskaitinėjus komentarus, o aš juos dedu į blankiausių kategoriją. Tuo tarpu „Once I Get Mine“ ar „Vanishing Sun“ yra recenzentų skalpuojami kūriniai. Dėl savo top5 - man pirmosios trys vietos beveik lygiavertės, tai surikiavau pagal nuotaiką, turbūt buvo teisingiau parašyti „1-3 vietas dalijasi“.
Esu dėkingas už pastebėjimus ir įvertinimą.
Man egzistuoja toks šalutinis vertinimo kriterijus - ar po ilgesnės pertraukos pakartotinas albumo perklausymas įneša pataisų. Jei tos pataisos į gerąją, t.y. padidėjęs susidomėjimas ar net pamėgimas, tai kalba apie albumo brandumą ir kopleksiškumo lygį. Reiškia jį esantį daugiasluoksnį. Būna, kad jau pirma perklausa sužavi neįtikėtinai, bet po metų to jausmo ne padujų, ir dėl to jauti kartėlį, lyg apsigavus. Gi su šiuo albumu, kaip su jaunu vynu - jis jau ne tik kutena šnerves, bet jau trenkia į galvą.
Daina "Different Days" ypač, bei " All this time we're given" ganėtinai pakėlė albumo vertę.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
7 - reiškia gerai? Verta turėti progrokerio kolekcijoje?
Pirma albumo perklausa ištisai paliko man įspūdį, kurį vertinčiau labiau nei gerai, gerokai virš 8 balų. Dabar gi, klausantis Einaro pateiktų pavienių dainų, nebejaučiu to efekto, nebeįtraukia pasinerti su visa galva. Tačiau lygindamas su ankstesniu 2012 albumu, šį vertinčiau aukščiau. Man "i heard you listening" tolygesnis ir įmantresnis - nenoriu sakyti sudėtingesnis. Einaro 5 -tukas tinka ir man, tik Vanishing Sun nukėlus į 3 poziciją. Keista, bet Spotify klausytojai pirmenybę duoda nuobodokai atidarančiai dainai „Messenger of All‘s Right“. Gal todėl, kad ji pirma, ir nėra kur dėtis?
Su šia recenzija Einaras įžengė į aukščiausią lygmenį (profesionalumo), prilygdamas tokiam progarchives buvusiam adminui ir garbės recenzentui Bob McBeat (Easy Living). Neslėpsiu, jis mano mėgiamiausias. Žinoma, yra gerų recenzentų su šmaikščiu stiliumi, kuriuos skaityti lengva, bet jei nori susidaryti pilną vaizdą, rinkčiausi Einaro stiliaus darbą.
Aš asmeniškai šio darbo neįtraukčiau į progrokerio kolekciją, nebent ta kolekcija būtų verta atskiros patalpos, o ne kelių lentynų. Kažkaip man 2012-ųjų darbas atrodo panašios vertės naujajam ir nežinau, kuriam teikčiau pirmenybę. Su ankstesniuoju turiu ilgesnę pažintį, bet su šiuo turiu gilesnę pažintį. Kol kas dedu lygybės ženklą.
„Messenger of All's Right“ geras vertinimas mane stebina, taip pat ir „Sound of Bees“ yra daugelio mėgstamas kūrinys, paskaitinėjus komentarus, o aš juos dedu į blankiausių kategoriją. Tuo tarpu „Once I Get Mine“ ar „Vanishing Sun“ yra recenzentų skalpuojami kūriniai. Dėl savo top5 - man pirmosios trys vietos beveik lygiavertės, tai surikiavau pagal nuotaiką, turbūt buvo teisingiau parašyti „1-3 vietas dalijasi“.
7 - reiškia gerai? Verta turėti progrokerio kolekcijoje?
Pirma albumo perklausa ištisai paliko man įspūdį, kurį vertinčiau labiau nei gerai, gerokai virš 8 balų. Dabar gi, klausantis Einaro pateiktų pavienių dainų, nebejaučiu to efekto, nebeįtraukia pasinerti su visa galva. Tačiau lygindamas su ankstesniu 2012 albumu, šį vertinčiau aukščiau. Man "i heard you listening" tolygesnis ir įmantresnis - nenoriu sakyti sudėtingesnis. Einaro 5 -tukas tinka ir man, tik Vanishing Sun nukėlus į 3 poziciją. Keista, bet Spotify klausytojai pirmenybę duoda nuobodokai atidarančiai dainai „Messenger of All‘s Right“. Gal todėl, kad ji pirma, ir nėra kur dėtis?
Su šia recenzija Einaras įžengė į aukščiausią lygmenį (profesionalumo), prilygdamas tokiam progarchives buvusiam adminui ir garbės recenzentui Bob McBeat (Easy Living). Neslėpsiu, jis mano mėgiamiausias. Žinoma, yra gerų recenzentų su šmaikščiu stiliumi, kuriuos skaityti lengva, bet jei nori susidaryti pilną vaizdą, rinkčiausi Einaro stiliaus darbą.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
R.I.P. Brant Hinds (ex-Mastodon). Kai Joe Duplantier pasakė šią naujieną per Gojiros koncą, negalėjau patikėt. Žmogus tik išėjo iš grupės, galimai norėdamas pasidžiaugt gyvenimu, ir buvo su motociklu nudaužtas sankryžoj. Life is a bitch.
Atsirado šviežias kito žmogaus postas fb evente, kad 19:00 Neckbreakker ir 20:15 Gojira. Pačiu laiku sužinota. Ypač tiems, kas iš kitų miestų važiuoja.
Vėl Live Nation komunikacija yra šūdų krūva. Bus Neckbreakker apšildymas, ko orgai iki šiol nepaskelbė (info ateina per atskirus komentuotojus ir pačios Neckbreakker profilį). Laikas neaišku, ar 20 h apšildymas, ar jau Gojira
Man nuoširdžiai baisu, kas bus tam Lukiškių kalėjimo kiemelyje... man atrodo baisiai per maža erdvė, jie sold out'ino ir po to dar 100 bilietų paleido. Avenged Sevenfold berods nebuvo sold out'o ir jau buvo per ankšta.
2016 m. sausio 2 d. 20:11:50
Taip, čia konkrečiai apie vieną kūrinį. Anksčiau teko girdėtų tokių sunkiau struktūrizuotų kūrinių („A Suite For The Everyman“ arba „mei“), kurie yra stambesnio plano, bet panašu, kad echolyn tokių gigantų šiais laikais vengia.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2016 m. sausio 2 d. 18:23:27
„echolyn“ ne avangardistai, jų konstrukcijose vyrauja principas „vienas kūrinys = vienas tekstas = viena istorija = viena idėja“.
Čia, matyt, kalbėta apie kūrinio teminę struktūrą. Kas dėl muzikinio plano - čia jie ne tokie paprasti.
Dirstelėjau į kitus albumus - ten tas pats principas. Koncertinis "Stars and Gardens" apima ankstyvąjį grupės periodą, imtinai ir 2000-uosius. Čia jų muzika mano ausiai avangardistinė, daug sudėtingesnė nei aprašytasis albumas.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2015 m. gruodžio 5 d. 13:56:13
Man egzistuoja toks šalutinis vertinimo kriterijus - ar po ilgesnės pertraukos pakartotinas albumo perklausymas įneša pataisų. Jei tos pataisos į gerąją, t.y. padidėjęs susidomėjimas ar net pamėgimas, tai kalba apie albumo brandumą ir kopleksiškumo lygį. Reiškia jį esantį daugiasluoksnį. Būna, kad jau pirma perklausa sužavi neįtikėtinai, bet po metų to jausmo ne padujų, ir dėl to jauti kartėlį, lyg apsigavus. Gi su šiuo albumu, kaip su jaunu vynu - jis jau ne tik kutena šnerves, bet jau trenkia į galvą.
Daina "Different Days" ypač, bei " All this time we're given" ganėtinai pakėlė albumo vertę.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2015 m. rugsėjo 23 d. 19:34:08
Aš asmeniškai šio darbo neįtraukčiau į progrokerio kolekciją, nebent ta kolekcija būtų verta atskiros patalpos, o ne kelių lentynų. Kažkaip man 2012-ųjų darbas atrodo panašios vertės naujajam ir nežinau, kuriam teikčiau pirmenybę. Su ankstesniuoju turiu ilgesnę pažintį, bet su šiuo turiu gilesnę pažintį. Kol kas dedu lygybės ženklą.
„Messenger of All's Right“ geras vertinimas mane stebina, taip pat ir „Sound of Bees“ yra daugelio mėgstamas kūrinys, paskaitinėjus komentarus, o aš juos dedu į blankiausių kategoriją. Tuo tarpu „Once I Get Mine“ ar „Vanishing Sun“ yra recenzentų skalpuojami kūriniai. Dėl savo top5 - man pirmosios trys vietos beveik lygiavertės, tai surikiavau pagal nuotaiką, turbūt buvo teisingiau parašyti „1-3 vietas dalijasi“.
Esu dėkingas už pastebėjimus ir įvertinimą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2015 m. rugsėjo 23 d. 19:08:10
7 - reiškia gerai? Verta turėti progrokerio kolekcijoje?
Pirma albumo perklausa ištisai paliko man įspūdį, kurį vertinčiau labiau nei gerai, gerokai virš 8 balų. Dabar gi, klausantis Einaro pateiktų pavienių dainų, nebejaučiu to efekto, nebeįtraukia pasinerti su visa galva. Tačiau lygindamas su ankstesniu 2012 albumu, šį vertinčiau aukščiau. Man "i heard you listening" tolygesnis ir įmantresnis - nenoriu sakyti sudėtingesnis. Einaro 5 -tukas tinka ir man, tik Vanishing Sun nukėlus į 3 poziciją. Keista, bet Spotify klausytojai pirmenybę duoda nuobodokai atidarančiai dainai „Messenger of All‘s Right“. Gal todėl, kad ji pirma, ir nėra kur dėtis?
Su šia recenzija Einaras įžengė į aukščiausią lygmenį (profesionalumo), prilygdamas tokiam progarchives buvusiam adminui ir garbės recenzentui Bob McBeat (Easy Living). Neslėpsiu, jis mano mėgiamiausias. Žinoma, yra gerų recenzentų su šmaikščiu stiliumi, kuriuos skaityti lengva, bet jei nori susidaryti pilną vaizdą, rinkčiausi Einaro stiliaus darbą.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly