James Blunt koncerto akimirka. [org. nuotr.]Net į didžiausius renginius plūstančius žiūrovus pasitinka tobulai paruošta arena, tačiau, kad tai būtų pasiekta, darbuotojams tenka išlieti ne vieną prakaito lašą. Apie tai, kaip atrodo pasiruošimas renginiui, kiek sveria krepšinio aikštelė, kodėl per Radistų vakarėlį bus šaldomos grindys ir kiek laiko reikia ledui išlieti, atskleidė sostinės „Siemens“ arenoje nuo pat jos atidarymo 2004 m. dirbantis arenos administratorius Petras Poškys.

Kaip vyksta arenos paruošimas renginiui? Nuo ko viskas prasideda?

Tai, kaip arena ruošiama, priklauso nuo renginio tipo: ar tai sporto varžybos, ar koncertas, ar koks išskirtinis, nestandartinis renginys. Viskas visuomet prasideda nuo salės plano suderinimo, kuriame sužymėti renginio organizatoriaus pageidavimai konkrečiam renginiui, pavyzdžiui, kur ir kaip turi stovėti scena, kur reikia pakabinti užuolaidas, ar reikia tiesti kilimą, o galbūt kloti parketą, kaip statyti kėdes. Esame universali arena, tad ir sprendimų galime pasiūlyti įvairių. Tačiau viena niekuomet nekinta – visuomet turime veikti labai greitai, nes dažnai laiko pasiruošti renginiui turime labai nedaug. Pavyzdžiui, pasiruošti praėjusį šeštadienį „Siemens“ arenoje vykusiam Džordanos Butkutės koncertui turėjome vos 6 valandas, tačiau esame patyrę ir viskas pavyko puikiai.

Kokiems renginiams areną paruošti lengviausia, o kokiems – sunkiausia?

Sakyčiau, kad sunkiausia, tačiau kartu ir įdomiausia dirbti su nestandartiniais renginiais. Tokiais, kuriems išpildyti reikia pasukti galvą, paieškoti įvairesnių sprendimų. Dažnai tai yra įvairūs privatūs renginiai, kuriuose nestokojama fantazijos, pavyzdžiui, reikia padaryti, kad svečiams susirinkus iš palubės nusileistų padengti stalai. Dažnai nemenku iššūkiu tampa ir renginiai, kuriems reikia išlieti ledą. Ledo liejimas, priklausomai nuo reikiamo ledo storio, trunka nuo dviejų iki trijų dienų, o tiek laiko ne visada turime. Yra ir tokių specifinių renginių kaip, pavyzdžiui, „Cirque du Soleil“ pasirodymai, kuriems reikia ruoštis ypatingai. Prieš pirmąjį šio kūrėjo šou „Saltimbanco“ arenoje buvo montuojami specialūs tvirtinimo elementai, prie kurių buvo tvirtinamos šou konstrukcijos. Taigi, dabar esame vienintelė šalies arena, pasiruošusi priimti šį elitinį Kanados kūrėją.

Lengviausia turbūt paruošti krepšinio aikštelę. Per 13 arenos veiklos metų tai teko daryti tiek kartų, kad atrodo, jog krepšinio aikštelę galėtume sumontuoti net užsimerkę. Visgi, net ir viską puikiai žinant, krepšinio aikštelei paruošti mums reikia apie 5 valandų, jei dirba penki stropūs vyrukai.

Arenai paruošti vien stropumo turbūt neužtenka, reikia ir stiprių raumenų, o galbūt ir kaskadinių sugebėjimų?
Arenos lubos yra 28 metrų aukštyje, tai prilygsta maždaug 8 aukštų namui. Mes ir patys gebame įsliuogti į patį viršų, tačiau darbams palubėje, pavyzdžiui, užuolaidoms ar kitoms konstrukcijoms pakabinti, samdome aukštalipius. Kai žinai ir moki, montavimo darbai nėra sudėtingi, tačiau reikalauja labai daug fizinių jėgų. Pavyzdžiui, krepšinio aikštelei paruošti naudojamas parketas sveria daugiau nei 10 tonų. Taip, jis sudarytas iš atskirų skydų po maždaug 15,6 kilogramo, tačiau šį svorį vis tiek reikia pernešti fiziškai. Kilimai, kuriuos tiesiame renginiams su parteriu, sveria apie 10 tonų, dar apie 10 tonų sveria 1600 kėdžių, kurias išdėliojame parteryje. Apie 5 tonas sveria ir vidutinio dydžio scena.

Gruodis – intensyvus renginių, kokių gudrybių imsitės, kad viską spėtumėte?

Renginių arenoje netrūksta visus metus, tačiau paskutiniais metų mėnesiais dirbame intensyviausiai. Šį gruodį „Siemens“ arenoje turėsime 14 renginių, kurių vienas – tarptautinis sportinių šokių festivalis – truks dvi dienas, tai reiškia, kad arenoje renginiai iš 31 mėnesio dienos vyks net 15 dienų. Nemenkas iššūkis laukia nuo gruodžio 7 d., kuomet kasdien turėsime vis kitą koncertą. Jų pobūdis skirtingas, tad atitinkamai reikės ruošti ir arenos salę. Na, o, pavyzdžiui, gruodžio 12 d. vyksiančiai „Roko simfonijai ant ledo“ pradėsime ruoštis dar per Radistų šou. Renginiui įpusėjus, jungsime arenos grindų šaldymą, kad iš karto po Radistų pasirodymo galėtume pradėti lieti ledą.

O kaip po renginio ledą pašalinate, galbūt turite kokį slaptą būdą?

Paslapties čia nėra. Paprastai padidiname arenos šildymą, kad ledas šiek tiek atitirptų ir atšoktų nuo betoninių grindų. Blogybė ta, kad kiek patirpęs, ledas apsitraukia tarsi vandens plėvele ir nebetirpsta. Tuomet turime rankomis jį atsargiai išdaužyti ir karučiais išvežti į lauką. Taip arenos prieigose kartais net vasarą galima išvysti ledo lyčių.

Per ilgus darbo metus, matyt, teko išgirsti įvairių pageidavimų, kokį renginį pavadintumėte didžiausiu iššūkiu?

Manau, kad tai buvo 2008 metais vykęs „White Sensation“ vakarėlis. Pagrindinis iššūkis ten buvo tas, kad viskas turėjo būti balta, o juk arenoje per koncertus dažniausiai būna atvirkščiai – maskuojamės juoda spalva. Tuomet teko ieškoti ir baltų kilimų, ir baltų užuolaidų. Net mes, aptarnaujantis personalas, buvome apsirengę baltai.

Arenoje įspūdingus šou atveža užsienio atlikėjai, tačiau pastaruoju metu jiems nenusileidžia ir lietuvių artistai, kaip skiriasi jų keliami reikalavimai?

Visi reikalavimai priklauso nuo renginio tipo, kokie numatyti sprendimai, jie mažai susiję su tuo, ar atlikėjas lietuvis, ar užsienietis. Visgi, per darbo metus pastebėjau, kad neretai su užsienio artistais paprasčiau. Jiems pasirodymas „Siemens“ arenoje tėra viena iš keliasdešimt stotelių, todėl ir kartu keliaujantis techninis personalas viską žino iki smulkiausių detalių, kiekviena smulkmena yra „atidirbta“. Todėl net ir pasiruošimas tokiems sudėtingiems renginiams kaip „Cirque du Soleil“ pasirodymai ar Kylie Minogue šou, kuomet į vidurį arenos turėjome užtikrinti vandens tiekimą, praeina labai sklandžiai.