„Bliuzo naktyse“ susibūrė linksmi tautininkai, pasivadinę „Naisių prarastaisiais“

---

Naisių Prarastieji. [org. nuotr.]

Laisvos dvasios festivalis „Bliuzo naktys“ vienija žmones, turinčius gerą humoro jausmą. Tuo maloniai įsitikino „BIX“ lyderis Saulius Urbonavičius-Samas, kai jį pasiekė žinia, kad Varnių festivalyje susibūrė didelė kompanija, apsivilkusi tautinius kostiumus ir palapinių miestelyje pasistačiusi sienelę „Bliuzo vasara: Naisių prarastieji“.

„Aš šiame festivalyje, prisipažinsiu, tikėjausi pamatyti pilvotų vyrų, susėdusių ir stebinčių koncertus. O pamačiau daugybę gražių, šiltų, jaunų žmonių. Tai, kad jie turi humoro jausmą, tik parodo, kad mes esame laisva, smagi tauta, kuri pati renkasi, pati žino, ko nori, kas jai tinka, kas ne“, - kalbėjo „BIX“ lyderis, šiąnakt pirmą kartą su savo septynių žmonių grupe surengęs energingą koncertą jubiliejinėse „Bliuzo naktyse“.

Jis visada kalba tiesmukai, tą darė ir būdamas ant scenos: paminėjo ir tai, kad „lietuvis lietuviui – vis dar vagis“, klausė, ko mes „bijom, bijojom“, panardino visus į filosofinius pamąstymus „Kas iš to?“ ir skatino Lietuvą atsibusti, sveikindamas ją savo hitu „Šalom, Lietuva“.

Dūdų partijos, tik dar labiau užvirinusios „BIX“ maištą, ir kad ir tokios detalės, kaip būgnininko Gintauto Gascevičiaus marškinėliai su a.a. Romo Kalantos portretu, niekam neleido abejoti šios kultinės grupės kietu, lietuvišku charakteriu ir valia nesitaikyti su jiems pastaruoju metu bandyta primesti cenzūra.

„Marškinėlius pasigaminau pats“, – sakė Gintautas. „Ir aš pats pasigaminau“, – tarė Samas, pažvelgęs į savuosius – su „Aklų karių“ plokštelės piešiniu. – Mes tokia grupė: viską gaminamės patys.“

Pasigaminti įvairiausių festivalinių marškinėlių galima ir „Bliuzo naktų“ pramogų zonoje. Ten taip pat veikia socialinės iniciatyvos, viena tokių – Ievos Krivickaitės gerumo fondas „Ne apie mane“. Jo palapinėje apsilankiusieji buvo prašomi paaukoti 4 eurus cukriniu diabetu sergantiems vaikams, kuriems stinga sensorių, todėl jie patiria iki 12 dūrių adata per diena. Ką reiškia toks dūris, buvo galima įsitikinti vietoje. „Man užteko vieno dūrio, kad suprasčiau, ką jie išgyvena“, – kalbėjo socialinėje akcijoje savanoriavusi dainininkė Monika Linkytė.

Festivalyje taip pat dalyvavo gyvūnų globos draugija, jaunieji maltiečiai mokė daryti dirbtinį kvėpavimą, pasakojo apie pagalbą senoliams. Visos iniciatyvos sulaukė dėmesio, nes „Bliuzuose“ renkasi tie, kas myli žmones ir gyvenimą. Ir taip – jau 25 metus.


Paskelbk naujieną

Susijusi informacija

---