Valdas Burnys. [arba-arba.lt nuotr.]„Šiukšliadėžės užsakytos, mobilūs tualetai – taip pat. Bet jei kam nors reikės nugriūti pamiegoti, tiek to, ir į namą įleisiu“, - apie rugpjūčio 7-ąją įvyksiančią grupės „Išjunk šviesą“ dvidešimtmečio šventę juokdamasis pasakoja jos lyderis Valdas Burnys. Originaliomis, kartais pašėlusiomis idėjomis garsėjantis atlikėjas vietos, kur atšvęsti jubiliejų, ilgai neieškojo ir nusprendė svečius sukviesti į nuosavo namo kiemą.

Per dvidešimt metų Valdas sako sutikęs daugybę įdomių, mielų žmonių, vienaip ar kitaip susijusių su šou pasauliu, taip pat susipažino su būriu kolegų, kurie laikui bėgant netgi tapo gerais bičiuliais. „Grupės dvidešimtmetis – puiki proga visus sukviesti, pabendrauti, vieną kitą taurelę išlenkti... Norisi viską surengti nepriekaištingai: bus ir scena, ir koncertas, ir suaugusiems skirta programa „Papukų šou“, netrūks nei alaus, nei degtinės, nei naminės. O svarbiausia – viskas nemokamai“, - nusikvatoja, mintyse dėliodamas rugpjūčio 7-osios vakaro planą.

O ką apie šventę mano kaimynai, kurie lyg ir pagal visas lietuviškas tradicijas jau turėtų būti pasirengę rinkti trumpąjį numerį „112“? „Kad jie ir patys iš velnių kilę: tik ir laukia liežuvius iškišę, kada balius įvyks!, - juokdamasis patikina Valdas. – O jei kas policiją iškvies? Nesvajoju apie tai, bet, kita vertus, tai būtų šaunus nuotykis.“

Tikrasis grupės „Išjunk šviesą“ gimtadienis – liepos 15-oji. Tądien prieš dvidešimt metų Valdas į namus (nieko nuostabaus) pasikvietė du draugus: vienas mušė būgnus, kitas grojo gitara ir dainavo nesąmoningas balades apie meilę. „Turėjau akordeoną ir senovinius elektrinius vargonėlius, galvoje sukosi įvairių minčių, todėl pamaniau, kad mums trims reikėtų pabandyti kartu groti“, - muzikinės karjeros pradžią prisimena „Išjunk šviesą“ siela. Pirmosios grupės dainos, pasak Valdo, buvo apie gamtą, o jei tiksliau – ekologiją, kuri prabėgus dvidešimčiai metų tapo dar svarbesnė ir aktualesnė: „Nežinau, kodėl, bet širdis maištavo – už gamtą kovojome kaip kokie bepročiai „žalieji“. Vėliau viskas virto į dainas prieš sovietinę priespaudą. Pamenu, turėjome gerą dainą ir vadinosi ji „Prakeikti sovietai“.

Po kurio laiko trijulė nudrožė į Baisiogalos kultūros namus pas ansamblio „Žvangulis“, kuriame Valdas grojo, vadovą ir paprašė, jog priglaustų, leistų repetuoti. „Skyrė patalpas, davė šiokios tokios aparatūros. O žinote, kodėl pasivadinome „Išjunk šviesą“? Senoviniuose ilguose, kaip kojinė kultūros namuose jungiklis būdavo priešingame gale. Po repeticijos visi stengdavosi kuo greičiau susipakuoti instrumentus ir lėkti lauk, kad nereikėtų išjungti šviesos – niekas nenorėdavo likti paskutinis ir tamsoje griuvinėjant bei kliuvinėjant už kėdžių ieškoti išėjimo. Iš tikrųjų grupės pavadinimas su Elektrėnais nelabai ką bendra turi“, - šypteli V.Burnys.

Dvidešimt metų – daug ar mažai? „Išjunk šviesą“ lyderis juokiasi: ar gali būti daug, jei kaip šiandien jis prisimena, kaip būdamas penkiolikos paragavo pirmą cigaretę, išgėrė pirmą vyno stiklinę. „Viskas įvyko lyg vakar. Laikas bėga beprotišku greičiu“, - pakartoja visiems gerai žinomą tiesą.