Antrąją bet kokio festivalio dieną gali įsitikinti ant kiek kūrybiškos gali būti moterys su ribotu erdvės kiekiu. Ryte bevaikštinėjant gali pamatyti palapinėse įrengtus grožio salonus, kuriuose dailiosios lyties atstovės su savo nesuskaičiuojamomis spalvų paletėmis kuria įspūdingus kūrinius, kuriuos vėliau užfiksuoja fotografai. Tuo tarpu kitų rytais nelabai pamatysi, nes dar pučia į akį savo palapinėse.

Kas dėjosi antrąją DEVILSTONE festivalio dieną? Nors ir renginių iki muzikinių programų visada būna labai daug, tačiau juos toli gražu ne visi aplanko, o jei aplanko, tai tik tie, kurie yra žvalūs ir jau pataisę sveikatėlę iš po vakar. MASINĖJE HIPNOZĖJE buvo galima pasiklausyti Simono Gilio pianino interpretacijų, bandyti perprasti šiuolaikinio šokio mirusiam gyvūnui peripetijas, išvysti malkos stand up komedijos pasirodymą. Žvaliausi ir sportiškiausi buvo laukiami paplūdimio tinklinio čempionate.

Melomanams nereikėjo vakaro laukti norint išgirsti muzikos. BARBABLU scenoje veiksmas vyko nuo pat vidudienio, nemeluosiu, penktadienį šią sceną tikrai buvau apleidusi. Nors vienu metu girdėjau kažkokias merginas su instrumentais it šamanes sugebėjusias prišaukti lietų.

Taip, DEVILSTONE antrąją dieną lietaus nepavyko išvengti, tad kelių grupių pasirodymus teko stebėti lyjant lietui. Ką padarysi, tokia ta mūsų gamta.

VAKARŲ sceną atidarė post, progressive lietuvių grupė AORTES. Triukšmingai, energingai ir piktai. Vokalistas retsykiais priminė suerzintą gyvūną bandantį nukąsti mikrofoną. Žiūrovai dar nedrąsiai bandėmoshpitinti, buvo galima išvysti keistų festivalio tradicijų. Vienas bičelis ant savo nuogos nugaros rinko po pliaukštelėjimo per nugarą paliktų rankų žymes, tuo tarpu kiti arba labai energingai kratėsi arba subtiliai judėjo. Reikia sutikti su viena išgirsta įžvalga apie jų pasirodymą: sukelia dviprasmišką emociją: vieniems pasyvumą, kitus aktyviai skatina ekspresyviai išlieti savo emociją.



RYTUOSE scena buvo atidaryta su alternatyvių rokerių DADCAP pasirodymu. Juos stebėjau antrą kartą. Pirmasis buvo kažkada LOFTE, kuriame jie apšildė MONKEY TANK. Pamenu, kad tada patiko jų energija, šįsyk jos taip nestokojo. Užsiminę, kad tai paskutinis jų koncertas su esama vokaliste, palinkėjo neliūdėti, prisipažinę, kad ir jiems patiems atsibodo būti rimtiems emošnykams.



Nors ir nebeliūdėjo ir labai užjudėjo, lietus sugrįžo su antru rozu. Tad reikėjo skubėti VAKARŲ scenos kryptimi ir pakeliui stebėti kaip visi sulindę kur po pasitaikiusiais stogelias bando išsaugoti sausus kailius. Tuo tarpu kiti it prisiminę vaikystę kiaurai permirkti mėgavosi lietumi ir efektingu thrash metal grupės EVILE pasirodymu. Nors ir šie britai,vokalisto išvaizda primenantys WIND ROSE dainą DIGGY DIGGY HOLE, DEVISLTONE paskutinį kartą lankėsi dar prieš dešimtmetį, tačiau man tai buvo labai fainas atradimas. Daug moshų balose, daug taškymosi šiapus ir anapus scenos. Kvietimai prisijungti į kultą, į kuriuos buvo teigiamai atsakyta.



RYTUOSE belgų STAKE pasirodymą teko dėl šlapios aprangos pasikeitimo praleisti, tačiau su nauja jėga buvo sugrįžta į portugalų GAEREA pasirodymą. Tamsūs, mistifikuoti ir sunkiai atskiriami. Kažkaip juos stebint kilo klausimas, iš kur tas poreikis slėptis po kaukėmis? Na reikia, tai reikia. Nepasakyčiau, kad didelį įspūdį būtų palikę, tad vos atsiradus galimybei tepiau slidę į RYTUS klausytis DRUG CHURCH pasirodymo.



Jei vėl lyginčiau RYTŲ ir VAKARŲ scenas su bokso mačais, tai portugalai būtų nokautu patiesti amerikiečių pankų. Visiškai ameizbols pasirodymas. Ir vokalo nesklandumai ir neišprusimas, už kurį buvo atsiprašyta labai stipriai patiko. Toks geras pankroko pasirodymas su visomis jo tradicijos. Vienas iš keturių labiausiai patikusių antrosios DEVILSTONE dienos pasirodymų.



Pasibaigus šiam pasirodymui, skubėjau VAKARŲ kryptimi išvysti LUCTUS šou. Nors šiek tiek vėlavo, tačiau su lig pirmomis dainomis užsuko todlerių, o vėliau ir suaugusiųjų moshpitus. Sunku kažką labai daug apie šias juodmetalio legendas rašyti, juolab, kad tai viena daugiausiai koncertuose aplankytų lietuvių grupių, kurias kaskart matant džiaugiasi širdis, dainuoja siela ir solidarumą įvertina protas.



Tuo tarpu RYTUOSE kitas iš keturių labiausiai patikusių stoner, doom, sludgepasirodymų PIGS PIGS PIGS PIGS PIGS PIGS PIGS. Vos išvydus vokalistą scenoje atrodė, kad matau Freddie Mercury reinkarnaciją ir MCLOUD Luką viename. Ant tiek gerai, kad neįtikima. Tai po sceną duodasi krabas karatistas, tai jis pakeičia sporto kryptį ir ima boksuotis, tai jis tampa elektriku, o gal ir garsistu ir dirba su tuo. Labai vykęs atradimas. Ir manau, kad ne tik man. Su daug vieningai linksinčių linksėjau į taktą.



Na ir pagaliau VAKARUOSE galėjau išvysti ilgai lauktą ir norėtą išvysti melodingojo mirties metalo grupę INSOMNIUM. Kurie su lyg pirmomis dainomis pateisino savo pavadinimą. Kaip galima gauti nemigą, kai taip akina?

Be galo fainas pasirodymas. Nors šie suomiai garsėja savo melacholiškomis melodijomis ir depresyviais dainų tekstais, tačiau neatrodo, kad patys tokie yra. Kaip gali būti susiraukęs niurzgalius, kai dėvi maikę su kačiuku ant krūtinės ar žaidi pirštų mūšį su kitu gitaristu?

Išties solidus VAKARŲ scenos uždarymas. Kaip vienas klausytojas šalimais buvęs pasakytų: be galo gerai, suteikia gyvenimui ir mirčiai prasmę.



Na, o RYTŲ scenos pasirodymą vainikavo synth, wave rokeriai iš Prancūzijos, grupė CARPENTER BRUT. Vos atėjus buvo galima suabejoti ar netyčia nesumaišei su MIRAŽŲ scena. Tokia aštuoniasdešimtųjų elektronika su sunkiais motyvais. Publikoje šviečiantys ančiukai, visur tebekeliaujanti didžiulė pliušinė antis, pripučiama gulbė ir vis labiau sunkėjantys kūriniai paliudijantys, kad tikrai yra geros wave'inės muzikos, kurios verta klausytis.



Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian