Nuotraukos autorė Milda PrušinskaitėĮpusėjus liepai jau tryliktą kartą iš eilės melomanus pasitiko ilgai lauktas velniškasis sunkiosios muzikos festivalis VELNIO AKMUO.

Smagu būna stebėti festivalininkus visas festivalio dienas, bet pirmosios tampa kone santykių išbandymais. Sako, kad vienas iš būdų patikrinti ar esi stipriuose santykiuose išvykti kartu atostogauti. Manau, kad stovyklos įsirengimas pilnai gali būti laikomas to dalimi. Ar teisingai įkišti tie kuoliukai? Ar pakankamai įtemptos palapinės sienos? Ar pavyko dėl to nesusipykti? Sveikinu, esate geruose santykiuose, jei ne, nenukabinkit nosies, yra vietos kur dar galite pasitempti.

Stebinti šias santykių peripetijas po truputį augo palapinių miesteliai įvairiuose festivalio kempinguose. Kol vieni dar tik skubėjo įsirengti namų keturioms artimiausioms dienoms, kiti keliavo į RYTŲ sceną, kurioje garsą tikrinosi grupė GRUODIS. Kol buvo galima bent akies krašteliu užfiksuoti jų pasiruošimo virtuvę, aplink vis daugėjo maro daktarų, apokaliptinių kurmių, elfiškų piratų ir tiesiog metalistų. O kur dar tatuiruočių įvairovė. Kaip žmogus turintis vos kelias šias kūno puošmenas ir mylintis meną, kaskart būna labai įdomu stebėti šiuos vaikščiojančius meno kūrinius, o kartu prisigaudyti idėjų potencialiosioms.

Pasibaigus ekspozicijų stebėjimui scenoje pasirodė paskutinio metų mėnesio grupė GRUODIS. Šiaip smalsu ar jos kilmė susijusi su galimu visų narių gimimo laiku? Na, neesminis. Jei neklystu, tai buvo pirmas kartas, kai šią grupę išvydau gyvai. Stiprus vokalas, daug judesio, įdomesni dainų tekstai, skatinantys kūrybiškas interpretacijas.



Antrieji scenoje pasirodė labai ekspresyvaus thrash metal nešėjai iš Latvijos TERROR ACTIVATOR. Su jais jau buvo galima susipažinti dar gegužę Vilniuje, kuomet apšildė SHVININIUS SHARVUS. Labai smagūs jaunuoliai. Su tiek energijos jie galėtų ne vieną powerbanką prikrauti.



Kas toliau? Ogi šmaikštieji TIMID KOOKY. Kiekvieną kartą juos stebint atrodo, kad matai penkiamečius paėmusius į rankas instrumentus ir labai sėkmingai grojančius. Viso pasirodymo tai jie bandė mirties sienas statyti, tai apgaulingai viliojo prieiti arčiau su pažadu duoti litą, tai kalbėjo su Pennywise tembru. Gerai, kad nors raudonų balionėlių nedalino ar scenoje nebuvo kanalizacijos imitacijos.



Kol TIMID KOOKY vis dar kūrė šelmišką atmosferą RYTUOSE, MASINĖJE HIPNOZĖJE buvo galima išvysti eksperimentalistinį kolektyvą KEISTA BJAURI ŽUVIS. Jei kas jų nežino, tai pats metas sužinoti. Jie praėjusiais metais labai pelnytai laimėjo muzikos inkubatoriaus NOVUS konkursą ir joje groja viena geriausių Lietuvos būgnininkių Aistė Kalvelytė. Taip atsisėdus ant foteliukų ir klausantis šio dueto imi po truputį užsihipnotizuoti, o tada prisimeni, kad turi sugrįžti į RYTUS pasiklausyti juodmetalistų iš Norvegijos NORDJEVEL.



Tai kaip tie NORDJEVEL? Kokybiškas juodmetalis, kur net išrankiausias ir skeptišiškiausias metalistas neturės prie ko prikibti. Nebent užkibinti ant vokalisto spyglių, tas visai tikėtina. Įdomus įvaizdis, tarsi kas būtų sujungę JUDAS PRIEST ir SLIPKNOT ir papildomai pašlakstę blacko prieskoniais. Stipru.



Kol RYTUOSE dominavo blackmetalis BARBABLU scenoje buvo galima išvysti postpunkerius, grupę ORAI. Ką apie juos būtų galima pasakyti? Tą vakarą scenoje buvo užfiksuoti geri orai, aplankė nostalgiškos melodijos, buvo jaučiamas šioks toks melancholijos gūsis, gaivi temperatūra, skėčių neprireikė. Labai gerai, nes jų ir nebuvo galima turėti. Tikrai smagi grupė, kai kuriuos festivalininkus užliūliavusi tiek, kad vis norėjosi jiems rekomenduoti susirasti palapinę ir ja pasinaudoti.



Pasibaigus orų prognozei BARBABLUOSE reikėjo patikrinti kas vyksta RYTUOSE. O ten striprus psycho, rock, space prancūzų trio SLIFT. Dar tik besiartinant prie scenos akį patraukė ryškios scifi stiliaus projekcijos su analogišku garsu. Pamąsčius, kad grupė nelabai kažkuo išsiskiria, staiga garsas šokteli taip stipriai į viršų, kad tą akimirką pasigailiu nepasiėmusi ausų kištukų. Šiaip įdomi paralelė. Savo sunkumu ir triukšmu primena SRAIGĖS EFEKTĄ, o greičiu TIMID KOOKY. Įspūdingai su šviesomis sužaista. Medžių projekcijos ant medžių. Žaidimas su instrumentais: tai sinezatorius, tai gitara. Na, o pabaiga priminė didįjį O, kai ilgai artėji link kulminacijos, kol galiausiai sėkmingai užbaigi.



Tradiciškai, kaip ir būdinga visiems festivaliams su daugiau nei pora scenų, kai kurie pasirodymai būna apleisti, tad MINUIT MACHINE BARBABLU scenoje ir visi MIRAŽŲ pasirodymai nebuvo aplankyti, tačiau RYTUOSE buvo išlaukta vėlavusių psichodelinių stonerių SUNNATA.

Ką apie juos? Tamsūs, monotoniški ir šiek tiek dramatiški. Galima būtų sakyti, kad jie sunkesnė SOLSTAFIR versija. Atsiprašę, kad vėlavo ir pasidžiaugę, kad po šešių metų pertraukos sugrįžo į Lietuvą uždaro pirmąją festivalio dieną. Pirma baigta, o kas toliau? Bus aišku rytoj.



Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Milda Prušinskaitė