Eric Gales [organizatorių nuotr.].Liepos 5-6 dienomis Varniuose prie Lūksto ežero 27-ąjį kartą įvyks festivalis „Bliuzo naktys“. Šiandien skelbiami pirmieji atlikėjai, atvykstantys iš JAV, Jungtinės Karalystės ir Švedijos.

Didžioji naujiena – į „Bliuzo naktis“ atvyks pats Ericas Galesas, kurį šlovina ne tik minios gerbėjų, bet ir pasaulinio garso gitaristai.

„Ericas yra vienas geriausių, jei ne pats geriausias gitaristas pasaulyje“, – apie jį sako Joe Bonamassa. „Jis yra absoliučiai neįtikėtinas“, – E. Galesą apibūdina Carlos Santana. „Man neaišku, kodėl Ericas nėra pripažintas didžiausiu vardu roko gitaros istorijoje, tai – nesusipratimas“, – kalba Dave‘as Navarro.

Kas verčia šiuos titanus daryti tokius reveransus E. Galesui? Kuo ypatingas amerikietis bliuzmenas, mėgstantis gatvės lygos ir prastos reputacijos kvartalų dendžio įvaizdį, auksą ir dekadenso aksesuarus?

Ericas augo religingoje šeimoje, bet tai netrukdė jo broliams groti Jimi Hendrixo, Muddy Waterso, Alberto Kingo ar Stevie Ray Vaughano. Tuo metu, kai mama meldėsi bažnyčioje, 4-metis Ericas, prižiūrimas brolių, gėrė į save bliuzą, roką ir psichodeliką. Dešiniarankis vaikis išmoko groti gitara kaire ranka, kaip jo vyresnieji broliai – Eugenijus ir Manuelis (vėliau tapęs Little Jimmy Kingu, Alberto Kingo krikštasūniu).

1991-aisiais, būdamas 16-os, Ericas jau išleido pirmąjį albumą. Po to juos kepė beveik kasmet. 2009-aisiais jis buvo jau labai gerai žinomas. Deja, ne tik dėl muzikos: E. Galesas sėdo į kalėjimą už narkotikus ir ginklus. Pasakodamas apie tai, jis atviras: „Kai ten patekau, visi pareigūnai ir apsauginiai man sakė: „Bro, tu pats žinai, kad šita vieta – ne tau. Kai išeisi, imk gyvenimą už ragų ir varyk kuo toliau nuo čia.“ Porą metų užtrukau, bet ištrukau.“



Šis vasaris – ypatingas mėnuo E. Galesui: pasirodė naujasis albumas „The Bookends“. Jį įrašė kolaboruodamas su trijų „Grammy“ apdovanojimų nominantu ir „Emmy“ laimėtoju B. Slade’u, buvusiu dešiniąja Erico Claptono ranka Doyle Bramhall II, ir Beth Hart, įvertinta Bliuzo muzikos apdovanojimu, kuriai prezidentas Barackas Obama su žmona po pasirodymo plojo stovėdami.

Albumas buvo E. Galeso asmeninis iššūkis. „Ten aš truputį grojau, tik truputį“, – šypsosi Ericas. Šįkart daug svarbiau jam buvo atskleisti savo vokalinius sugebėjimus. Albumo prodiuseriu tapo Mattas Wallace‘as, pakeitęs prieš pat darbų pabaigą tragiškai žuvusį Davidą Bianco. „Aš buvau girdėjęs keletą jo prodiusuotų darbų su „Maroon 5“, „Faith No More“ ir panašiais katukais. Mes susitikome ir viskas buvo tobula. Aš myliu Mattą Wallace“, – sako E. Galesas.

Priešpaskutinis jo albumas užkariavo pirmąsias pozicijas iTunes ir Billboard bliuzo topuose. Įtakingiausi pasaulio muzikos žurnalai albumą skelbė visos jo karjeros veidrodžiu, dainas vadino šiltu medumi, palaiminimu, stebuklinga injekcija, kurios taip reikia bliuzroko scenai.



Pirmąjį liepos savaitgalį „Bliuzo naktyse“ taip pat bus galima gyvai išgirsti bliuzroko, soulo gitaristą, atlikėją ir dainų autorių Beną Poole’ą iš Jungtinės Karalystės. Ben Poole [organizatorių nuotr.].

„Anytime You Need Me“ – jo paskutinis, ypač gerai įvertintas albumas. „Jį įrašinėdami mes praktiškai užsirakinome pusmečiui studijoje Šiaurės Velso kalnuose, bandydami jungti, kurti, dėlioti naujus sąskambius, – pasakojo Benas. – Tai buvo pirmas kartas, kai dirbau tokiu stiliumi, įsikalindamas kambaryje su dviem kitais autoriais, su kuriais niekada anksčiau nieko nesu daręs, bet rezultatai apdovanojo. Ypatingai didžiuojuosi šiuo albumu, nes jame esu tikrasis aš.“

„Stulbinantis darbas“, – taip albumą įvertino „Classic Rock“, „Tai yra f... nuostabu!“ – sakė Jeffas Beckas.
„Išties gaivus garsas ir stilius“, – komentavo Paulas Jones iš „BBC Radio 2“.



O trečiuosius festivalio „Bliuzo naktys“ svečius – „Black River Delta“ geriausiai apibūdina Meksikietis, – ne tas, gyvenantis Šiaurės ir Centrinėje Amerikoje, o taip vadinamas klampių Hamburgo barų kokteilis su tabasco. Švedų grupę „Black River Delta“ sudaro Erikas Jacobsas, Erikas Nilssonas, Pontus Ohlssons, – tokie pat aštrūs, sunkūs, deginantys. „Black River Delta“ [organizatorių nuotr.].

Į klasikinį bliuzą jie įvedė daugiau gitarų. Jų rifai – uolėti, muzika – nesušukuota, tekstai – atviri. Grupės bliuzrokas nuneša nuo legendinio klasikinio Roberto Johnsono, pro R.L. Burnside‘o žalią gaivą iki tokių šiuolaikinių atlikėjų kaip „The Black Keys“ ar BRMC.



Festivalis „Bliuzo naktys“ kasmet pateikia publikai įdomių, netikėtų atlikėjų. Taip bus ir šią vasarą. O kokia atmosfera festivalio žvaigždžių, publikos ir organizatorių kasmet sukuriama „bliuzuose“ ant Lūksto ežero kranto, galima bus išvysti specialioje, 26 metų „Bliuzo naktų“ istoriją apžvelgiančioje knygoje, kuri bus pristatyta Knygų mugės metu. Pokalbis apie leidinį su muzikos apžvalgininku Ramūnu Zilniu įvyks vasario 23 d., šeštadienį, 15.30 val. Muzikos salėje. Festivalio bilietus galima įsigyti bliuzonaktys.lt. Pigiausi bilietai – iki trečiadienio.