„G&G Sindikatas“ [R. Šeškaičio nuotr.].Vilniaus repo tėvai „G&G Sindikatas“ šiandien pristato naują dainą „Miestas, kurio negali nemylėt“. Viskas prasideda nuo gitaros – švelniai, ramiai. Bet seilė nenutysta, nes „Sindikatui“ būdinga ironija visas emocijas sudėlioja teisingai. Jie sako, kad kai myli, negali pasirinkti vien patinkančių savybių – turi imti paketą su visais mikrorajonais ir požeminėmis perėjomis: bus ir bučinių, ir prakirstų lūpų. Tokią dainos idėją į studiją atsinešė Kastytis Sarnickas-Kastetas.

„Šiame gabale kalbama apie tai, kad pristabdę laiką savo skubančiame mieste galime pastebėti dalykus, kurie kitu atveju jaudintų ar piktintų, bet pridėjus ironijos viskas išvirsta į gerą. Juk kai savo žmogų myli – tai ne tik už privalumus, bet ir už trūkumus. Tokios nuotaikos Kastetas atėjo į studiją“, – pasakoja Donatas Juršėnas-Donciavas.

„Kastis yra tas, kuris pradėjo mūsų būsimojo albumo įrašus būtent šia daina. Nuo tokio gabalo atsispirti buvo pats geriausias variantas. Iš vienos pusės jis – ramus. Tai, kas yra gerai žinoma, ir iš ko augama. Na, tai yra mūsų. Kita vertus, esame daugiabriauniai, todėl albume bus pačių įvairiausių dalykų. Mūsų dainos paremtos emocija, ne konceptualumu. Manau, turėsime gerą albumą“, – sako Gabrielius Liaudanskas-Svaras.

„Ši daina nebuvo kurta specialiai albumui. Ji kurta kaip jausmas, tam tikra Kasteto emocija, išsivysčiusi į būtent tokį turinį, kuris yra ne tiek sentimentalus, kiek pozityvus. Jei mūsų kūriniuose dažnai reiškiamos tam tikros nuoskaudos, protestai, tai šitas gabalas yra kitoks“, – teigia Artūras Matkevičius-Mamania.

„Aš iš tikrųjų savo miestą myliu. O mylimiems dalykams kartais norisi paminklą pastatyti. Taip ir gimė dainos vizija, – sako Kastetas. – Važiavau per Vilnių dviračiu – vakarietiškas, europietiškas miestas. Buvo graži diena: pavasaris, saulė, šilta, daug žmonių, visi džiaugiasi, kad ir kiek lėšų belikę jų banko kortelėse. Dainoje nestinga ironijos. Bet mes esame laimingi čia. Kiekvienas myli savo miestą, nebūtinai Vilnių. Visoje Lietuvoje gražu – ir Klaipėdoje, ir Kaune, ir Tauragėje, nes gyvenimas pasikeitęs. Tik to nepastebime. Reikia sustoti ir pastebėti.“

„G&G Sindikato“ apdainuotas miestas turi pilį, kuri nusiris, jei palis. Sutemus jame nenusipirksi degtinės, ir gali sėsti už suktinę į areštinę. Šiame mieste yra sakurų, bet nėra stadiono. Čia gali aistringai sirgti už savo komandą, kuri dažnai pralaimi. Gali svajoti apie metro, ir skaičiuoti paskutinius pinigus. Gali juos pragerti. Šiame mieste tavo karas susitinka su tavo taika. Šiame mieste yra viskas, ko tau reikia. Viskas, ko kaskart pasiilgsti. Tokia tad reperių „miesto romantika“.

Ko gero, praeis visai nedaug laiko, ir parke ant suoliuko sėdintis vaikinas gitara tyliai gros šitą dainą. Šalia ant suoliuko krašto kukliai sėdės Laimė – jos irgi iš dainos neišmesi.

„Norėjome, kad tai būtų daina, kai gali atsisėsti ant suoliuko su gitara, pabirbinti ir padainuoti. Tai nėra himnas. Ir nors kiekviena eilutė dedikuota mūsų miestui – Vilniui, kuriame visi keturi esame užaugę, priedainis šį gabalą paverčia tokia „daina mamai“ – kai rašai savo mamai, bet žinai, kad visų žmonių santykiai su mamomis yra panašūs“, – sako Donciavas.



Pirmą kartą gyvai naują dainą „G&G Sindikatas“ atliks būtent Vilniuje – liepos 10 dieną „Vasaros terasoje“ įvyks jų koncertas tuo pačiu pavadinimu „Miestas, kurio negaliu nemylėt“.

„Šį koncertą darome patys, sau ir saviems. Kuriame viską – nuo koncepcijos iki jos finalinio išpildymo. Darbo daugiau, bet žymiai įdomiau. „Vasaros terasoje“ viskas vyksta daug intymiau. O tas intymumas, kurį išlaikome su klausytojais, mums visada buvo ir yra labai svarbus“, – sako Svaras.

„Mūsų grupė užaugo su šia tradicija – rengti koncertus „Vasaros terasoje“. Vienas pirmųjų koncertų buvo jaukus, mažas, susirinko šeimos nariai, artimiausi draugai. Kasmet publikos daugėja. Matome, kaip ir ji auga. Klausytojams gal ir atrodo, kad mes jų nepastebime, bet iš tiesų įsimename net veidus. Prisimename mergaitę, kuri šokdavo pirmose eilėse, dabar ji su vyru ir vaiku ant pečių į koncertą ateina. Terasoje pasijaučia metų tėkmė, tik mes išliekame tokie pat jauni“, – šypsosi Kastetas.

„Man ši vieta – kaip antri namai. Scena, į kurią visada reikia ir smagu sugrįžti. Jeigu nebus jos, tai kažko truks“, – sako Mamania.

„Ir nuo „Vasaros terasos“ scenos labai smagu rėkti: „Aš vis tiek gersiu alų savo Vokiečių gatvėj“, nes žinai, kad ta gatvė – visai šalia, priedainis būtinai iki jos nuaidės“, – juokiasi Donciavas.

Vilniuje susiformavusi grupė turi ir daugiau mėgiamų, specifinių, istorinių sostinės vietų, keliančių jiems vienų ar kitų asociacijų. Štai „G&G Sindikato“ ketverto TOP 4.

Įsimintiniausio koncerto sostinėje vieta:

Svaras: Mano atmintis yra momentinė. Mūsų grupei daugiau nei 20 metų, įsivaizduokite, kiek tų gerų koncertų buvo. Sunku ką nors išskirti.

Kastetas: Kiekvieną kartą labai sunku save perspjauti. Jau kai surengėme koncertą mūsų apdainuotoje Vokiečių gatvėje, į kurį susirinko tiek daug žmonių, atrodė nepaprasta. Paskui solinis koncertas Katedros aikštėje irgi atrodė lyg karjeros viršūnė. Be abejo, dideli prisiminimai susiję su „Žalgirio“ stadionu: kai buvau vaikas, šokdavau ten „Dainų šventėje“. Niekada nepagalvojau, kad sugrįšiu su savo grupe. Tai irgi buvo svajonės išsisipildymas – sugroti tame legendiniame stadione. Nežinau, kas iš mūsų kartos grupių galėtų pasigirti, kad ten grojo.

Donciavas: Mes juokaujame, kad esame grupė, kuri mėgsta uždarinėti vietas. Man įspūdingiausias viešas renginys – „Žalgirio“ stadione įvykęs mūsų grupės gimtadienis, apie kurį pranešėme tik jo išvakarėse. Tikėjomės, kad ateis keli šimtai gerbėjų, o suplaukė tokia minia, kad žmonės per tvoras lipo. Aikštė jau buvo apleista zona, blokai mėtėsi. Ačiū Dievui, niekas nesusižeidė.

Mamania: Man vienas svarbiausių mūsų koncertų – tas, kuris vyko Katedros aikštėje, o vienas šauniausių – Vokiečių gatvėje. Sugrojome savo maištą ant „Red Bull“ tour-bus‘o stogo. Atrodė, neįmanoma, bet mums pavyko.

Romantiškiausia Vilniaus vieta:

Donciavas: Kol neturėjau rimtų santykių, panas veždavausi į savo studiją Šiltnamių mikrorajone. Sakydavau, kad ten – didžiausia romantika Vilniuje. (Juokiasi.)

Mamania: Kažkada buvo Liepkalnis, Barbakanas, Užupis, Operos ir baleto teatro fontano prieigos: ten su bičiuliais praleidome labai daug laiko važinėdamiesi riedlentėmis. Hiphopą mėgstantiems žmonėms tai buvo smagus spotas. Daug šiltų emocijų.

Kastetas: Man patinka šv. Kazimiero gatvelė, sutvarkyti dviračių takai prie Neries – iš ten atsiveria graži panorama, kaip ir nuo Trijų kryžių kalno ar Gedimino pilies. Kasmet turime tradiciją – per Svaro gimtadienį gruodžio 30 dieną užlipti vidurį nakties į Gedimino kalną.

Svaras: Gedimino kalnas.

Patriotinius jausmus sužadinanti vieta:

Svaras: Gedimino kalnas.

Mamania: Ko gero, Gedimino pilis. Neseniai dirbau su archyvine medžiaga, kurioje įamžinta ten pirmą kartą iškelta trispalvė. Tas įvykis iki šiol jaudina, kiekvieną sausio 1-ąją yra vėliavos diena, šauliai duoda priesaiką ir per Svaro gimtadienį mes ten kylame. Tas objektas yra ypatingas.

Kastetas: Turbūt Katedros aikštė. Simbolinė vieta: ir Gedimino kalnas šalia, ir susiduria visos pagrindinės gatvės.

Donciavas: Kai Valdovų rūmuose grojome „Unplugged“ koncertą, apėmė ypatingi jausmai. Ir kai grojame Katedros aikštėje, atsisukę į ją, į Varpinę – tada vyksta muzikiniai patriotiniai reiškiniai.

Batalijų vieta:

Kastetas: miegamieji Vilniaus rajonai, kurių ribos susikirsdavo. Mano atveju blogiausia buvo tai, kad gyvenau Lazdynuose, o mokiausi Karoliniškėse, nežinojau už ką muštis, gaudavau ir nuo vienų, ir nuo kitų. (Juokiasi.)

Mamania: Mano mokyklos buvo trys: Šnypiškėse, Žirmūnuose, Fabijoniškėse. Teko už rajonus pasimušti.

Svaras: O mano geografija tokia – augau Žvėryne, paskui gyvenau Šeškinėje, Fabijoniškėse. Rinkitės. Visur buvo smagu. (Juokiasi.)

Donciavas: Iš tiesų tais laikais kiekvienas rajonas turėjo savo grupuotes – Šeškinė kariavo prieš Fabus, Lazdynai mušėsi su Koralais. Aukštesniu lygiu turbūt tik Kaunas su Vilniumi kalėsi dėl „Žalgirio“.

Keisti laikai. Bet visi ir tada mylėjo savo miestą.