Giedrė pristato mini albumą: išrinko dainas, kurių klausytojams labai reikia
Giedrė. [Monikos Penkutės nuotr.]
Šiandien muzikos pasiklausymo platformose skaitmeniniu formatu pasirodo dainų autorės ir atlikėjos Giedrės mini albumas „AŠ NORMALIAI“. Jame – šešios akustinės dainų versijos, įrašytos jos neseniai įvykusių koncertų metu, viena – sukurta prieš 7 metus.
Giedrės EP skamba publikos pamilti, labiausiai į širdį gulantys kūriniai: „Aš normaliai“, „Šiaurės vėjas“, „Nurimk“, „Šventos ramybės uostas“, „Tau“ ir „Trečia para“. Ji sako, kad jau seniai kirbėjo mintis išleisti būtent akustines dainų versijas. Šie įrašai buvo atlikti pirmuose Giedrės turo koncertuose Šv. Kotrynos bažnyčioje ir Kauno filharmonijoje.
„Žmonės po koncertų kalba, kad skambant tik fortepijonui ir balsui, išryškėja dainų žodžiai, atsiveria naujos prasmės, – dalijasi Giedrė. – Prieš kelias savaites pristačiau naują dainą „Aš normaliai“, kurią klausytojai priėmė labai jautriai ir šiltai. Ši daina ir padiktavo, kad reikėtų parodyti daugiau dainų iš akustinių koncertų, o kartu tapo ir mini albumo pavadinimu.“
Pasak dainininkės, koncertai trunka apie 1,5 valandos, todėl buvo pakankamai sudėtinga išrinkti vos kelias dainas iš programos. „Žinau, kad žmonėms būtinai reikia „Trečios paros“ ir „Šiaurės vėjo“. Tai jeigu jau taip, tuomet važiuojame ant jautrumo ašmenų iki galo – „Šventos ramybės uostas“ yra privalomas, – šypsosi Giedrė. – O, pavyzdžiui, dainos „Tau“ nėra nei viename albume, nors ji sukurta prieš 7 metus. Kartais dainuoju ją koncertuose ir norėjau, kad ji būtų įamžinta albume. Kiek aš besipriešinčiau muzikos skirstymui pagal sezonus, šis mini albumas – labai rudeniškas. Pro aprasojusius ir aplytus langus mažiau matomos ašaros.“
Autorė įsitikinusi: jeigu šie kūriniai būtų įrašyta studijoje, jie skambėtų kitaip. „Bet studiją aš dabar lygiagrečiai užimu naujų dainų kūrybai ir įrašams“, – užuominų paskleidžia Giedrė. Taip pat lygiagrečiai tęsiasi jos akustinis turas per Lietuvą, kuriame drauge su klausytojais dainininkė susikuria ypatingai jausmingą ir intymią atmosferą.
Sekantys Giedrės akustinio turo koncertai: 11.14 Klaipėdos koncertų salė, 11.22 Marijampolės kultūros centras, 12.05 Mažeikų kultūros centras.
Dar 2004-aisiais užsimezgusi dainininkės Giedrės pažintis su grupe „De-Phazz“, kuri vadinama simpatiškiausiu Vokietijos eksportu po „Volkswagen Beatle“, neseniai virto maloniu siurprizu. Lounge muzikos krikštatėvis, „De-Phazz“ siela Pitas Baumgartneris pa...
Birželio 9-ąją Vilniaus „Vasaros terasoje“ dainininkė GIEDRĖ pirmą kartą gyvai atliks visas dainas iš naujausio albumo „Dykumos ir gatvės“. O šiandien ji pristato singlą „Muzika, kuriai nereikia žodžių“.
Giedre, tavo dainos pavadinimą – „Muzika, kur...
Sekmadienį TV3 muzikiniame šou „X Faktorius“ įvyko išskirtinė premjera: dainų autorė ir atlikėja GIEDRĖ su savo senu scenos bičiuliu Marijonu Mikutavičiumi pristatė naują baladę „Šiaurės vėjas“. Dešimtmečiais pažįstamiems atlikėjams tai – pirmas bendras d...
Šįvakar, liepos 30 d., menų fabriko „Loftas“ kieme įsikūrusioje „LRT Opus terasoje“ – melodingoji Giedrė.
Giedrė, žinoma kaip grupių „Empti“ ir „Pieno lazeriai“ , „Blue in Bossa“ bei „Jazz Miniatures“ projekto vokalistė, – universaliu talentu apdovanot...
O prioritetai man pastaruoju metu yra nauji leidimai. Dar kitas dalykas, kad naujos grupės dažnai jau nebepateikia nieko įdomaus man. Ar bent nesilygina su savo "pirmtakais", kad norėtųsi į juos gilintis.
Nauji atradimai lieka tikrai paskutinėje vietoje ir praktiškai pamirštami. Kartais tik, jeigu pagal asociaciją su kita grupe atrandu, perklausau kokias kelias dainas, ir dažnai tuo ir pasibaigia, nes reikia grįžti prie prioritetų.
Tai panaši dilema ir man. Mano JAU mėgstamos grupės kepa kūrybą tempais, kurie man žiauriai per dideli, o čia dar naujas grupes atradinėti. Dažniausiai pas mane atradimai dabar būna "nes Spotify algoritmas išmetė", o ne intentional prisėdimai prie kažko
Nes pasirodo, juose gali slėptis įdomių, netikėtų dalykų. Pvz., netyčia atradau vieną bitlų dainą, nuo kurios užsikabinau, ir paaiškėjo visas Yellow Submarine albumas įdomus. Bet kur čia spėsi perklausyt, kai tiek naujų reikia peržvelgti...
Tai niekas netrukdo. Nėra ir labai didelė diskografija studijinių albumų. O man vis dar reikia normaliai perklausyti visus klasikinius, kurių gal nei vieno albumo normaliai taip ir neperklausiau. Bitlai, Rolling Stones, Kinks...
Man reiktų kažkada pradėt santykius su Wings. Visuomet Wings turėjau omeny kaip mane labiau dominantį projektą negu patys bitlai, bet vis kažkur kitur dėmesys nukrypsta. Bet neabejoju, jog Wings kataloge rasčiau nemažai ką sau artimo.