Aistė ir Rokas Radzevičiai (Svetlanos Baturos foto)Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ pristato dainą „Miestas iš Dievo raidės“. Neįprastas kūrinio pavadinimas – tarsi kodas, kurį reikia įminti. Ir nors paspėliojus gali prisiminti ne vieną Lietuvos miestą ir miestelį iš „D“ raidės, teisingas atsakymas yra Daugai. Vienas gražiausių miestelių ežero pusiasalyje, kuriame aplankyti savo prosenelės ir mylimos močiutės gimtines vasaromis kartais atvykdavo Aistė Smilgevičiūtė.

„Labai keistas sutapimas – bičiulis pasiūlė parašyti Daugams skirtą dainą, kuri galėtų būti miestelio himnu. Jis supratimo neturėjo, kad mane su šia vieta sieja nuostabūs ir šviesūs vaikystės prisiminimai“, – pasakojo A. Smilgevičiūtė. Ir juokdamasi atsiminė, kad ryškiausias prisiminimas iš vaikystės vasarų Dauguose – popietė, kai ją, mažą mergaitę, einančią per miestelį užpuolė.. žąsys. „Labai ryškiai tas nutikimas įstrigo, mat daugiau gyvenime taip nebuvo nutikę, o dabar jau suaugusi atradau Daugus iš naujo. Čia turime bičiulių, leidžiamės dviračiais aplink visą Daugų ežerą, nueiname į dzūkišką pirtelę…“ – sako A.Smilgevičiūtė.

Sulaukę prašymo parašyti dainą, Aistė ir Rokas Radzevičiai ilgai nedvejojo. „Manau, kad ne kiekvienam miesteliui gali parašyti himną, vis tik reikia kelių dalykų: asmeninio santykio, vietos istorijos, vertybių pažinimo bei supratimo“, – sako R. Radzevičius.

Miestelio himnas yra bendro darbo su Daugų bendruomene rezultatas. Daugų kultūros klubas „Kitaip“ rodė didelę iniciatyvą, kad miestelis turėtų savo dainą. Be to, jie surengė dainos autoriams ekskursiją. Prieš kurdami dainą, Radzevičiai išsamiai susipažino su Daugų istorija ir nustebo atradę joje daug svarbių visai Lietuvai faktų ir įvykių.

Daugai – itin gražioje vietoje įsikūręs miestelis netoli Alytaus ir Varėnos. Šiuo metu Daugai yra Didžiulio ežero pusiasalyje, tačiau taip buvo ne visada. Pusiasalis susiformavo tik 1928–1931 metais, kai buvo dirbtinai pažemintas ežero vandens lygis, o iki tol nuo senų senovės miestelis stūksojo saloje.

Šiuo metu miestelis itin populiarus tarp turistų ir vasarotojų, tačiau, jei pažvelgtume į istorijos vingius, suprastume, kad Daugai suvaidino svarbų vaidmenį tiek Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais, tiek atkuriant valstybės nepriklausomybę dvidešimto amžiaus pradžioje.

Daugus dar keturioliktame amžiuje buvo atradęs ir pamėgęs didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Jis čia atvykdavo pamedžioti, o vėliau net pastatė bažnyčią. Manoma, kad būtent Dauguose 1380-aisiais Jogaila sudarė slaptą, nukreiptą prieš kunigaikštį Kęstutį, sutartį su kryžiuočiais.

Dauguose yra ir Lietuvos prezidento Antano Smetonos žmonos Sofijos vardu pavadinta gatvė. Ir šis pavadinimas slepia svarbią istoriją. 1917-aisiais Dauguose tarnavęs kunigas Vladas Mironas kartu su pas jį besisvečiuojančiais Antanu Smetona bei Sofija Smetoniene į valtį įsisodino kaizerinės Vokietijos valdžios atstovą ir išplaukė į ežerą. Daugiškiai pasakojo, kad ilgai jie ten plaukiojo ir kažką itin svarbaus kalbėjosi. Vėliau pasirodė duomenų, kad būtent ten, Daugų ežere, pirmoji šalies pora ir kunigas įtikino vokiečių administracijos atstovą, kad Lietuva jau subrendusi nepriklausomybei ir ragino visaip palaikyti šią idėją.

„Kai sužinai tokius istorinius faktus – nevalingai nustembi: kiek daug svarbaus įvyko šiame nuostabiame Lietuvos kampelyje. Norėjosi, kad ir dainoje simboliais tai atsispindėtų. Sukurti tokį tekstą buvo itin nelengva užduotis“, – sakė R. Radzevičius, kuris drauge su žmona skrupulingai ir itin atsakingai dėliojo kiekvieną dainos eilutę.

Kūrinio įrašuose taip pat dalyvavo Daugų kultūros centro vokalinė grupė „Vėrinys“. Dainos kūrimą finansavo Lietuvos kultūros taryba.