Remigijus Rančys. [Nuotr. autorius Mindaugas Monstavičius]Muzika jį supa nuo pat vaikystės.Saksofonu Remigijus pradėjo groti būdamas dar 16 – os metų.Būtent tada jis susidomėjo džiazo stiliaus muzika,o juk saksofonas džiaze skamba labai dažnai,turbūt todėl ir pasirinkau šį instrumentą – pasakoja muzikantas.Apie koncertus,festivalių reikšmę bei pomėgius skaitykite šiame interviu.

Kuriame Jūsų gyvenimo takte įstojo muzika?

Muziką atsimenu nuo pat vaikystės. Kai buvau dar visai kūdikis, mama dainuodavo lopšines,o kai man buvo 5 – eri metai, mama nuvedė į primą privačią muzikos pamoką. Vėliau tėvai nupirko pianiną.

Kodėl pasirinkote mokytis groti būtent saksofonu? Ar nesinorėjo užsiimti kitokia veikla?

Saksofonu pradėjau groti būdamas 16 metų. Tuo metu labai domėjausi džiazo muzika, klausydavau įvairiausių džiazo įrašų. Saksofonas džiaze skamba labai dažnai, turbūt todėl ir pasirinkau šį instrumentą.

Ar jums niekada nekilo minčių karjeros siekti užsienyje?

Dažnai koncertuojame ir ne tik Lietuvoje.

Dažniausiai tenka groti vienam ar su grupe?

Dažniausiai groju su savo suburtomis grupėmis, ansambliais, orkestrais. Vienas mėgstu pagroti būdamas gamtoje.

Kiek laiko per dieną skiriate muzikai?

Profesionalaus muzikanto diena nėra tik grojimas. Koncertų organizavimas atima labia didelę laiko dalį. Kartais visa dieną galiu galvoti apie muziką ir nesugroti nei vienos natos, bet tai nereiškia, kad ta diena buvo be muzikos. Man patinka muzika, todėl niekad negalvoju kiek laiko praleidau grodamas. Yra labiau fizinio krūvio limitas, kuris nulemia muzikavimo apimtis.

Maloniau groti tūkstantinėms minioms ar nedideliam būriui žmonių?

Man patinka muzika, jei mano grojimas suteikia džiaugsmą kitiems – tai yra puiku. Kuo daugiau žmonių tai patirs tuo geriau.

Jaudulys prieš koncertus dar kartais virpina rankas?

Esu laimingas, kad galiu groti ir, kad mano muzika gali keliauti ir skambėti. Rankos dreba nebent kai būnu fiziškai arba emociškai pervargęs .

Remigijus Rančys. [Nuotr. autorius Rytis Šeškaitis]Kurie koncertai Jums buvo įsimintiniausi?

Stengiuosi visus koncertus pagroti nuoširdžiai ir sąžiningai. Atiduoti irgi reikia mokėti kaip. Vis dar mokausi ir tikiuosi, kad visas muzikinis gyvenimas bus kaip vienas įsimintinas koncertas. Tiesiog negaliu išskirti kažkokio ypatingo vieno koncerto.

Ką veikiate gyvenime kai nemuzikuojate?

Mėgstu gamtą, keliones, bendravimą su žmonėmis, gerą maistą.

Ką manote apie festivalius, ar jie reikalingi?

Manau puiku, kai organizatoriai sugeba suburti atlikėjus ir klausytojus, kurie gyvena panašiomis idėjomis.

Kokiais savo pasiekimais ne muzikos srityje didžiuojatės?

Džiaugiuosi sutiktais žmonėmis ir vietomis, kurias aplankiau.

Jei būtų galima atsukti laiką, ar savo karjeroje ką nors keistumėte?

Jaučiu, kad galiu viską keisti ir dabar. Visuomet siekiau ir siekiu išmokti būti čia ir dabar. Tikriausiai eičiau tuo pačiu keliu.

Interviu parengė Greta Kondrataitė





{lang: 'lt'}

{lang: 'lt'}

{lang: 'lt'}