Liepos 26 – 28 dienomis Vilniaus rajone, Gaveikių kaime, vyko pirmasis blaivus muzikos ir veiklų festivalis „VAROM!”. Festivalis muzikos mylėtojus viliojo žinomų grupių bei atlikėjų, tokių, kaip „Antis“, „Golden Parazyth“, Andrius Kaniava, Markas Palubenka ir kitų pasirodymais. Besidomintys sveikatos bei dvasinėmis praktikomis galėjo pasimokyti jogos, meditacijos, taiči, taip pat pasiklausyti užburiančių gongo garsų, na, o meno mylėtojai galėjo dalyvauti įvairiuose meno dirbtuvių užsiėmimuose. Apie blaivybės idėjas, blaivių festivalių prasmę ir pranašumą kalbėjomės su viena „VAROM!” organizatorių, pozityvia energija švytinčia ir blaivias linksmybes propaguojančia Gabija Daukšaite.

Pirmasis „VAROM!“ festivalis kvietė „švęsti taip, kaip dar niekada nešventei!“. Ar šiuo šūkiu norėjote atkreipti dėmesį į blaivybės populiarinimą be svaigalų daugelio neįsivaizduojamose pasilinksminimo erdvėse?

Visiškai teisingai. Norėjome, kad žmonės suklustų ir susidomėtų alternatyviu pasilinksminimo būdu – be svaigalų. Festivalis ir alkoholis šiomis dienomis tapę kone sinonimais, tad norėjome sulaužyti šiuos stereotipus ir leisti žmonėms patiems pajusti, ką reiškia būti švarioje, svaigalų nesuterštoje aplinkoje. Ką gi, atrodo, „bandymas“ pavyko ir VAROM! festivalio lankytojai bei dalyviai liko labai patenkinti.

Uždarose erdvėse vykusius „VAROM!“ vakarėlius šiemet perkėlėte po atviru dangumi. Kodėl nusprendėte rengti tokio pobūdžio festivalį? Ar jaučiate tokių festivalių trūkumą, ar pastebėjote itin didelį dalyvaujančiųjų skaičių dar uždarose erdvėse?

Žinoma, nebuvo lengva būti pionieriais, bet žingsnis po žingsnio, vedami jaunatviško tikėjimo ir entuziazmo, šių metų pradžioje įkūrėme VšĮ „Blaivios pramogos“ ir pradėjome organizuoti blaivius vakarėlius „VAROM!“. Susidomėjimas augo kaip ant mielių, į renginius pradėjo rinktis vis daugiau žmonių, jutome vis didesnį ne tik visuomenės, bet ir žiniasklaidos susidomėjimą. Sulaukę bendraminčių palaikymo, pradėjome austi mintį apie blaivų vasaros festivalį. Labai daug planavome, svarstėme, kokios veiklos būtų įdomios ir patrauklios tiek jaunimui, tiek šeimoms, ir tai išsivystė į nemažą renginį.

Kuo Jūsų festivalis gali būti įdomus ir patrauklus laisvalaikio be cigaretės ir bokalo nepropaguojančiam jaunuoliui ar jaunuolei?

Mūsų, entuziastų komandos misija – ne nuobodžiai moralizuoti jaunimui, o veikiau gyvu savo pavyzdžiu parodyti, kaip smagu ir naudinga linksmintis blaiviai, kai po šventimo neskauda galvos, bet priešingai – jautiesi pasikrovęs jėgų. Planuodami festivalio programą jaunų žmonių klausėme, kokios veiklos jiems būtų įdomios, kokių grupių pasirodymus norėtų išvysti. Tad festivalio VAROM! stiprioji pusė yra įvairi, spalvinga programa – kur kiekvienas gali atrasti, ką veikti: vieni turkštis purvo maudynėse, kiti mokytis šokti, klausytis paskaitų apie santykius, groti Afrikos būgnais, plaukioti baidarėmis, laidyti aitvarus, sportuoti ir t.t.

Koks buvo pirmasis „VAROM!” festivalis? Ar pasiteisino visi organizatorių lūkesčiai bei tikslai, kokie jie buvo?

Pirmasis blaivus tokio masto festivalis išties pateisino mūsų, organizatorių, lūkesčius. Daugybė žmonių tiek festivalio metu, tiek po jo prieidavo ir dėkodavo, tačiau didžiausia padėka – šypsenos, kurių matėme išties daug. Labai pradžiugino didžiulis jaunų šeimų susidomėjimas – juk apskritai joms veiklų tikrai trūksta. Vaikai žaidė, klausėsi muzikos, piešė, mokėsi groti Afrikos būgneliais. Matyti tiek daug patenkintų žmonių veidų – nuostabus jausmas, tai atperka visas pastangas ir bemieges naktis organizuojant festivalį – juk visa tai darome ne dėl pinigų, o gražios idėjos kurti sąmoningą visuomenę vedini.

Kokias veiklas galėjo išbandyti festivalio svečiai ir dalyviai, kurios jų susilaukė didžiausio dėmesio?

Festivalio svečiai be garsiausių lietuviškų grupių pasirodymų galėjo mėgautis kvapų terapija, gongų muzika, arbatos ceremonija, sudalyvauti auskarų bei emalio dirbtuvėse, pabuvoti žymių lektorių paskaitose, susimeistrauti aitvarą, išmokti salsos/bačatos šokių žingsnelių ir t.t. Daugiausiai dėmesio susilaukė Afrikos būgnų mokomosios pamokos, maudynės purve, protų kovos, vaikščiojimas per žarijas.

Didelį dėmesį festivalyje skyrėte dvasinėms praktikoms, kvietėte išbandyti jų ne vieną dešimtį. Kodėl, Jūsų nuomone, dvasinėmis praktikomis verta domėtis nuo jaunų dienų? (Gal vadovaujatės patarle „Lenk medį, kol jaunas?“)

Na, galima ir taip pasakyti. Juk jaunas žmogus dar tik renkasi savo gyvenimo kelią, tad labai svarbu jį sudominti „sveikomis veiklomis“, ugdančiomis ne tik kūną, bet ir sielą. Mūsų komandoje visi daugiau ar mažiau praktikuoja jogą, meditacijas, kvėpavimo pratimus, visi esame ne tik abstinentai, bet ir vegetarai. Jaučiamės puikiai! Turime daug jėgų, ištvermės, o ir protas veikia „aštriau“. Todėl dvasines praktikas festivalio metu rinkomės tikslingai. Kam jos nebuvo įdomios ar aktualios, visad galėjo pasirinkti kitas veiklas, kurių buvo tikrai gausu.

Kaip matome, festivalio tiksline auditorija laikote jaunimą – moksleivius, studentus, jaunas šeimas. Ką įdomaus „VAROM!“ galėtų atrasti jaunimo tėvai, vyresnio amžiaus žmonės?

Visų pirma į blaivius VAROM! renginius mielai kviečiame ne tik jaunuolius, bet ir jų tėvelius, kad patys pamatytų, kiek daug gerų emocijų galima gauti neišgėrus, be svaigalų. Juk linksmintis, šokti, džiaugtis muzika gali kiekvienas, be jokių amžiaus apribojimų! Taip pat blaiviuose VAROM! renginiuose daromi įvairūs ajurvediniai masažai, atpalaiduojantys kūną ir sielą po sunkios darbo savaitės.

„VAROM!“ grojo nemažai gerai žinomų atlikėjų. Ar jie palaiko esminę Jūsų festivalio idėją ir blaiviai dalyvauja jo veiklose, ar atvažiuoja tiesiog „pagroti“?

Į VAROM! festivalį atvykę atlikėjai minėjo, kad koncertuoti blaiviai publikai – nuostabus ir atsakingas jausmas, negali „chaltūrinti“, juk blaivi publika viską girdi! Dauguma grupių išties labai palaikė blaivią festivalio idėją ir koncertavo iš širdies, džiaugėsi, kad pramogoms be svaigalų mūsų visuomenėje atsiranda vis daugiau vietos.

O ką manote apie besiplečiantį maitinimo įstaigų, prekiaujančių alkoholio bei tabako gaminiais kūrimąsi šalia švietimo institucijų? Ar neturėtume brėžti aiškios ribos tarp šių dviejų skirtingų viešosios erdvės dalių?

Taip, išties manome, kad reikėtų brėžti ribą tarp švietimo institucijų ir maitinimo įstaigų, prekiaujančių alkoholio bei tabako gaminiais ir šį klausimą reikėtų kuo labiau kelti viešumon. Studijos ir laisvalaikis iš esmės turėtų būti atskiri dalykai, o jei studentai pernelyg atsipalaiduos alkoholio “pagalba” pertraukų, langų metu, tai atsilieps ir jų studijų kokybei. Kam to reikia? Jaunus žmones reikia ne pratinti prie alkoholio, bet priešingai – ryškiau nušviesti jo žalą ir galimybę linksmintis BE svaigalų, ko būtent ir siekiame vakarėliuose VAROM! Čia susirenka daugybę gražaus jaunimo, kurie ir nieko nepavartoję šėlsta iš visos širdies. Tereikia pabandyti pačiam!

Straipsnį parengė Viktorija Petkevičiūtė