Jeronimas Milius (foto Viktorija Vaišvilaitė-Skirutienė)Jeronimas Milius pristato naują dainą „Mes pakilsim“. Tai tiek stilistiškai, tiek skambesiu visiškai kitoks kūrinys, nei prieš tai pristatyta daina „Manyje“.

„Aš jau esu sakęs ir tik pasikartosiu – noriu išmėginti įvairiausius stilistinius, muzikinius sprendimus. Ši nauja daina turi aiškų, mano mylimo roko prieskonį, kuris kūriniui suteikia saldaus nerūpestingumo“, – sako Jeronimas.

Gavęs naujos dainos tekstą, jis nebuvo juo iki galo patenkintas ir šiek tiek pakoregavo. „Pradinis variantas buvo apie meilę, o aš norėjau dainos apie tikrą draugystę, kuri, žinoma, neįmanoma be meilės jausmo, tačiau visiškai kitokio. – šypsosi J. Milius.

Jis įsitikinęs, kad pavyko pakoreguoti kūrinį taip, kad tekstas įgytų kitą prasmę. „Tai daina apie senus gerus draugus, kurie susitinka po ilgo nesimatymo ir pasirengę gerai nusirauti. Daina apie euforijos jausmą, nes žinai, kad jau tuoj valandų valandas juoksiesi, kalbėsi nesąmones, linksminsiesi iki paryčių ir bus beprotiškai gera. Ten yra žodžiai: varom tenai, kur barmenas pilsto meilę, juoką ir vėją. Tai jie ir nusako šios dainos esmę“, – pasakoja jis.

Paklaustas, ar šią vasarą jam teko patirti tokių nurautų vakarėlių, jis primena: „Užteko vien to, kad buvo vestuvės“. Jo ir dainininkės Karinos Krysko sutuoktuvės tapo didžiausiu šios vasaros draugų vakarėliu, kuriame nevaržomos linksmybės tęsėsi iki ryto.

Tačiau dainininkas prisipažino, kad retsykiais spontaniški susitikimai su senais draugais ir realybėje baigiasi visai kaip dainoje. „Retai tai įvyksta, bet turiu grupę draugų dar nuo mokyklos laikų, su kuriais nesimatome metų metais, bet kai susitinkame, atrodo, išsiskyrėme vakar“, – sako jis ir papasakoja dešimtmečio išbandymą patyrusios draugystės istoriją.

„Prieš daugiau nei dešimt metų, labai panašiu laiku, susikūrė dvi roko grupės: „Soul brothers“, kurioje dainavau aš, ir mūsų konkurentai „Wozu“. Mes nuolat dalyvaudavome vietinės reikšmės jaunų grupių konkursuose ir kaldavomės dėl pirmos vietos. Tikrai nebuvome geriausi draugeliai, greičiau atvirkščiai – laikėme vienas kitą apylygiais konkurentais, kuriuos reikėjo pastatyti į vietą. Tačiau po vieno mūsų (beveik eilinio) laimėjimo baro lygio konkurse, spontaniškai pakvietėme „Wozu“ pasidalinti prizu – statine puikaus studentiško gėrimo. Ir nuo tos pavykusios nakties ne tik buvo užkastas karo kirvis, bet ir padėti pamatai tikrai draugystei, kuri tęsiasi iki šiol“, – sako J. Milius.