UraganiuS ir Aira. [asm. arch. nuotr.]Liaudies papročiai byloja: kiek kartų tau gegutė sukukavo, tiek metų dar gyvensi arba tiek metų teks laukti iki vedybų. Dar gi žinoma, jog įprasta išgirdus kukuojant gegutę žvanginti smulkiomis monetomis, nes tikima, kad tuomet ir kitais metais jie nesibaigs. Jei šiemet apie save jums dar nespėjo priminti šis legendomis ir mitais apipintas išskirtinis Lietuvos paukštis, kuriame, pasak baltų mitologija besidominčios Žemynos Trinkūnaitės, yra įsikūnijusi deivė Laima, gegutės kukavimas aidi ką tik elektroninės muzikos projekto „UraganiuS“ savitai ir subtiliai aranžuotoje liaudies dainoje.

„Ieškojau kūrinio apie paukščius ir „užkabino“ gegutės melodija. Iš tiesų, nelengva atrasti liaudies dainą, jos arba banalios, arba kupinos tragizmo. Mano kūrybos stilius skirtas atsipalaidavimui, tragizmui čia nėra vietos.

Pirmas paukštis, pirma liaudies daina, kurią savaip pateikėme, buvo „Strazdas“. Tai ta pati liaudies daina, apdainuota ir Aistės Smilgevičiūtės. Mums ji suskambo savaip, autentiškai. Vėliau sekė griežlė, o dabar – gegutė, tarsi asociacija su geguže, pavasariu“, - sakė vienas projekto „UraganiuS“ kūrėjų Ramūnas Tamošauskas, kurio savitai, itin subtiliai aranžuotose dainose aidi folkloro solistės Airidos Mockutės balsas. Šįkart moteris įdainavo liaudies dainą apie gegutę.

Prieš pasinerdamas į kūrybą klaipėdietis pasakoja ėmęs domėtis gegute ir mitologija.

Pasak senąja baltų kultūra besidominčios muzikantės, kanklininkės, dainų kūrėjos Žemynos Trinkūnaitės, gegutės kukavimas visada buvo laikomas lemties ženklu, o šioje dainoje apdainuotas berželis, tai ne tik medelis, bet ir jaunuolio simbolis.

„Gegutė yra deivės Laimos įsikūnijimas – jos kukavimas visada buvo laikomas lemties ženklu – kiek metų gyvensi, ar būsi turtingas šiais metais ir pan. Taigi Gegutė berže – tai jaunuolio likimo lėmimas. O karas juk buvo svarbiausias veiksmas tais laikais, paprastam kaimo jaunuoliui tai buvo neišvengiamybė, tad dainos žodžiais ta mintis ir plėtojama – gimdavo sūnus, tai jau jo likimas buvo nulemtas - eis kariauti“, - sako Ž.Trinkūnaitė.

Atrado jaunoji karta

Muzikos studijas baigusį ir prie liaudies kūrybos prisilietusį kūrėją studentavimo metais įkvėpė folklorisčių balsai, tad juos panoro užfiksuoti kitokiame amplua. Trejus metus liaudies dainas aranžuojančio projekto „UraganiuS“ kūrėją džiugina, jog dainos jau rado savo klausytoją ir skamba per muzikos pamokas mokyklose. R.Tamošausko teigimu, kitoks dainų kontekstas yra puiki galimybė su jomis supažindinti jaunąją kartą.

Nors liaudies dainų tekstai neretai labai liūdni, gilūs, neretai ir tragiški, klaipėdietis R.Tamošauskas tikina norintis dainoms įkvėpti pozityvumo.

„Liaudies daina visada išliks vertinga. Mano tikslas su šiuo „UraganiuS“ projektu yra pagarsinti jaunajai kartai, kokios yra gražios mūsų liaudies dainos, atrasti jas iš naujo ir nebijoti jas dainuoti“, - šypteli R.Tamošauskas, svajojantis kūrybą įamžinti vinilinėje plokštelėje.