Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
Taip, aš minėjau labai grubią klaidą dėl dainų išsidėstymo. Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Halloween - turbūt nemėgstamiausia albumo daina ir savaime aišku, dėl ko.
Dėkui už žodinį įvertinimą.
Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Atsiimu repliką dėl viršelioi grafikos. Mačiau delux dvigubos plokštelės voką, kur toji pabaisa yra kitais rakursais, todėl žiūrisi kaip kaleidoskopinis koliažas, net kiek hipnotizuojantis. Beje, plokštelė išsilanksto į keturias plokštumas, kaip sulipinti du gatefold vokai.
Praėjo užtektinai laiko, kad nuomonė apie albumą suisigulėtų. Ji išliko beveik nepakitusi po pirminių perklausų, jei neskaityti, kad labiausiai simpatijų dabar pelno The Motherload. Matyt dalinai pakoregavo klipas ir Top 40.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
Taip, aš minėjau labai grubią klaidą dėl dainų išsidėstymo. Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Halloween - turbūt nemėgstamiausia albumo daina ir savaime aišku, dėl ko.
Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist -
Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt.
Pink Floyd - Learning to Fly
praeityje ir pasaulis saves ligi galo nesusinaikino. Tik pora Japonijos miestu ir likusi pavojinga pusiausvyra tarp ass & mouth, rytu & vakaru, juodu & raudonu, geru & blogu, blondinu & brunetu, pionieriu & skautu, kairiu & desiniu
Vieno tukstancio devyniu simtu keturiu su puse desimciu musu dievo metu paukscio gegutes devintadieni baigesi chaosas ir nesantaika kai maisesi dangus ir zeme. Bobute ir senelis liko gyvi. Ir to pasekoje as cia esu. Salmai viksrai minos ir skeveldros liko
He sees you when you're sleeping (Big Bro!)
He knows when you're awake (Big Bro!)
He knows if you been bad or good (Tabloidas)
So be good for goodness sake
Oh, you better watch out, you better not cry
Better not pout, I'm tellin' you why
2014 m. lapkričio 22 d. 16:32:03
Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Atsiimu repliką dėl viršelioi grafikos. Mačiau delux dvigubos plokštelės voką, kur toji pabaisa yra kitais rakursais, todėl žiūrisi kaip kaleidoskopinis koliažas, net kiek hipnotizuojantis. Beje, plokštelė išsilanksto į keturias plokštumas, kaip sulipinti du gatefold vokai.
Praėjo užtektinai laiko, kad nuomonė apie albumą suisigulėtų. Ji išliko beveik nepakitusi po pirminių perklausų, jei neskaityti, kad labiausiai simpatijų dabar pelno The Motherload. Matyt dalinai pakoregavo klipas ir Top 40.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly
2014 m. liepos 27 d. 00:54:07
Taip, aš minėjau labai grubią klaidą dėl dainų išsidėstymo. Kalbant apie viršelį, į jį, aišku, buvo galima pasigilinti geriau, bet nemačiau pagrindo taip toli kišti nosies. Galima sutikti su jūsų pateiktais argumentais.
Halloween - turbūt nemėgstamiausia albumo daina ir savaime aišku, dėl ko.
Dėkui už žodinį įvertinimą.
____________________
„Nieko nepadarysi“ - Kurtas Vonegutas
2014 m. liepos 26 d. 08:51:08
Na štai, recenzija ką tik naujai iškeptam Mastodon albumui. Apie naują komentuoti sunkiau, nes nuomonė nebūna susikristalizavusi, nebent aptariamas objektas iškart ir neatšaukiamai priimtinasi. Su šiuo Mastodon albumu to nėra, bent man. Štai Blood Mountain - be problemų.
Bet dabar Once More 'Round the Sun.Tikrai neišbalansuotas albumas, pirma pusė žymiai stipresnė. Čia kabliuojanti titulinė daina, jau anksčiau girdėta High Road ir neabejotinai efektingiausia Chimes at Midnight ir man asmeniškai intriguojanti The Motherload. Silpna albumo vieta yra ta, kad eilė dainų, turėdamos įdomų rifą, efektingą tempo kaitą vis dėlto išlieka nuobodžios dėl monotoniškumo vokalisto balse ar gitarų pragrojimuose. Riškiausias pavyzdys - Halloween.
Tiesa, potencialo turi baigiamoji albumo daina, dar bandysiu ją prisijaukinti, nes kol kas ji traukia ir atstumia tuo pat metu, o tai retas momentas.
Klausiau albumą triskart iš eilės tuoj po recenzijos perskaitymo ir galiu konstatuoti, kad Einaras įžvalgus. Jo pastebėjimai, į kuriuos pats nebūčiau atkreipęs dėmesio, išties turi pagrindo.
Gal mūsų nuomonės skirtųsi dėl albumo apipavidalinimo, kurį aš skaitau banaloka spalvų kokofonija. Dizaineris-menininkas užsiciklinęs ant pasikartojimų, t. y. fragmentų atkartojimų. Kaip jo briedis su tigubais nasrais The Hunter, taip čia monstras su trigubu dygliuotu pabarzdžiu, o taip pat fragmentas tarp lenktos ilties ir rankos identiškas tam po epiniu smakru.
Koncepcijos šis albumas neturi, nes ir dainos be konkretaus turinio Nors labai ieškant, išlenda toks miglotas mirties kontūras.
____________________
Sielos polėkis, išmokantis skrist - Galimybės ribotos, bet pasiryžęs bandyt. Pink Floyd - Learning to Fly