Vakar savo socialinėje Facebook paskyroje pasidalinusi naujuoju muzikiniu vaizdo klipu „Dywilah”, alternatyviojo roko grupė „Monkey Tank” gerokai nustebino gerbėjus – prie įprastai vyriškos trijulės prisijungė žavi šviesiaplaukė, sunkų gitarų skambesį pakeitė akustinė baladė, o pats vaizdo klipas buvo filmuojamas... metalo laužo sąvartyne.
Anot grupės būgnininko Vyto Petkaus, dar visiškam naujam, tik prieš kelias dienas radijo grotuvuose pradėjusiam skambėti singlui skirto vaizdo klipo vieta buvo pasirinkta paskutinę minutę.
„Šįkart norėjome lengvo formato, be ilgai kurto scenarijaus ir planavimo. Vieną sekmadienį palankiai švietė saulė, todėl susikrovėme instrumentus ir vos ne ekspromtu nusprendėme, kad juos išsikrausime sąvartyne. Tačiau net tik filmavimo vieta yra kitokia – tai, ką matote ir girdite vaizdo klipe – nėra surežisuotas staipymasis prieš kameras su fonograma, kaip dažnai daroma, o visiškai gyvas atlikimas”, – sakė V. Petkus.
Pasak grupės vokalisto Manto Imbraso, nors ir ilgai nesvarstant pasirinkta, vis dėlto, filmavimo vieta ne tik tiko, bet ir stipriai įprasmino ankstesnei „Monkey Tank” kūrybai neįprastai lyrišką kūrinį.
„Apie mus sakė, kad akustinės baladės neparašytumėm, net jei būtume kankinami elektra ir keturias savaites verčiami klausytis „Naujų pupyčių“ dainų. Šių potyrių neprireikė, tačiau stiprių emocijų per pastaruosius porą metų buvo – tiek pačioje grupėje, tiek kiekvieno mūsų asmeniniuose gyvenimuose. Todėl, labai organiškai, nuotaikos nulėmė ir kitokias kūrybines spalvas bei tematiką. Sunkias emocijas galima simboliškai susieti su metalo laužu – buvo išjaustos kuriant, panašiai kaip ir kažkam tie daiktai atitarnavo, o paskui sumestos į tolyn nugrūstą prisiminimų krūvą”, – pasakojo M. Imbrasas.
Paklaustas, ar iš sąvartyno gilumos skambanti muzika nepritraukė nereikalingų, metalo besižvalgančių svečių ar kitokių nemalonumų, grupėje bosine gitara grojantis Alanas Segalis juokėsi, kad jie ir komanda jautėsi saugiai, nes jų saugumu rūpinosi sąvartyno prižiūrėtojas.
„Filmavimo metu mūsų ištvermę tikrino kaip reikiant kepinanti saulė, prie odos ir instrumentų limpančios metalo rūdžių dulkės, o ir sąvartyno sargas mus globėjiškai vis gąsdino – siūlė pasirinkti kitą lokaciją, nes, pasirodo, sąvartyno oras yra kenksmingai radioaktyvus! Bet mes nusprendėme juo netikėti, o dabar tikimės nesulaukti jokių padarinių sveikatai”, – įspūdžiais dalijosi A. Segalis.
Muzikantų ištvermę paliudijo ir grupės Didžiojoje Britanijoje „Sophro” įkūrėja bei vokalistė Deimantė Pranckevičiūtė, dainoje „Dywilah” pritarianti balsu ir klavišiniais.
„Ištvermė, užsispyrimas, kokybės įgyvendinimas šiems vyrukams yra labai svarbu. Man šis filmavimas buvo tik malonumas, tiek profesine, tiek asmenine prasme. Ši patirtis ir prisiminimas yra mano šilčiausias pojūtis, kurį patyriau su lietuvių muzikos grupe”, – džiaugėsi D. Pranckevičiūtė.
„Dywilah” yra jau antrasis singlas iš spalį pasirodysiančio grupės mini albumo „Continue”, o taip pat, anot „Monkey Tank” narių, ir albumo vizitinė. Šįkart albumas bus ne įvairių, tarpusavyje besiskiriančių kūrinių rinkinys, bet pasižymintis bendra nuotaika ir tema, sujungiančia visas jame esančias dainas. Grupės gerbėjai jas galės išgirsti jau kitą mėnesį prasidėsiančio turo po didžiuosius Lietuvos miestus metu.
Garsus, griežtas, sintetika praturtintas skambesys, sujungiantis tai, kas sena ir tai kas nauja, dar negirdėta – visa tai apibūdina „Monkey Tank“ grupės naujausią albumą „Field Notes”. Po intensyvaus kūrybinio darbo studijoje ir ilgų kūrybinių ieškojimų –...
Pastarieji mėnesiai roko grupės „Monkey Tank” nariams buvo įtempti: paskutinieji įrašų darbai, neįprasto – USB atmintinės formato – mini albumo „Continued...” leidimas ir jo pristatymo turas po didžiuosius Lietuvos miestus. Tačiau apie poilsį grupės vaiki...
Kalbant apie šių laikų muzikinius albumus, įprastai galvojame apie kompaktinius diskus arba internetinėse muzikos transliavimo platformose patalpintus įrašus. Tačiau eksperimentuoti nevengiantys rokeriai „Monkey Tank” sulaužė stereotipus ir šią savaitę sa...
Du vyrai, tuo pačiu veidu, sėdintys vienas prieš kitą ir žaidžiantys šaškėmis prieš šachmatų figūrėles – tokiu simboliniu vaizdu alternatyvaus roko grupės „Monkey Tank” naujajame vaizdo klipe yra vizualiai perteikiama dainos „Trêve” istorija.
Pasak gr...
Kontrastas, bet gal ne toks baisus kaip gali pasirodyti. Aš irgi po savo stogu randu kai kurioms LT pop žvaigždėms vietos. Pvz, turbūt visi čia žino, kad aš esu visai nemenkas Aistės Pilvelytės mėgėjas.
Mano smegenys neregistruoja kai pamatau tokį vaizdą kaip "DjVaids mėgsta Pink Floyd dainą Time", o po apačia "DjVaids mėgsta YVA dainą Vasaros mergaitės" Bet imu pratintis jau.
Parašiau. Prašau, pakvieskit kas nors Pazistu_Mykola pasigrožėt tuo dienoraščiu... bus kaip laiko mašina 10 metų atgal, kai aš bombinau music'ą exceliniais grafikais ir Pazistu_Mykola tik ateidavo pasijuokt iš mano polinkio viskas "užstatistikinti"
Apskritai, senesniais laikais beveik visi kūrėjai pradėdavo su intencija tiesiog dalintis, be jokių monetizacijų. Tik vėliau už tai gavo atlygį. Dabar, deja, viskas korporatyvizuota (jei yra toks žodis), ir sunku pradėti be gero plano nuo pradžių.
Na, skaitoma medija visai kitą auditoriją turi, bet ir palyginti gerokai mažesnė. Tokia jau tinklaraštininkų dalia. Na bet galiausiai, svarbiausia, kad veikla patiktų ir duotų kažko gero bent keliems žmonėms. Ko daugiau ir reikia.
Nebent tai darai kaip saviraiškos būdą neturėdamas noro gauti jokios grąžos. Bet man blog'o formatas mielesnis, aš kai noriu rašau tekstus savo tinkluose ir viskas. Skaitoma medija man visuomet bus pirmiau žiūrimos medijos.
Nu gerai, labiau reiktų kalbėti apie tinklalaidžių kūrimo / žiūrėjimo santykį. Dabar kūrėjų kaip prikakota, o žiūrinčiųjų nors auga, bet kiek vienam kūrėjui tenka žiūrėtojų? Dėl to ta niša man atrodo visai neperspektyvi.