Dainiaus Čėplos nuotr.Roko opera “Jūratė ir Kastytis” į Lietuvos sceną po dešimties metų pertraukos grįžo su pilnomis salėmis gerbėjų ir išparduotais bilietais. Naujas legendinės roko operos pastatymas vakar pirmą kartą buvo parodytas Alytuje, šiandien ją išvys Marijampolė. Per Valentino dieną Kaune įvyks net du roko operos parodymai, o vasario 16 d. – “Jūratė ir Kastytis” atkeliaus į Vilnių. Vasario 20 d. premjera įvyks Klaipėdoje, 26d. – Panevėžyje, 27 d. – Šiauliuose.

Jūratę vaidinanti Aistė Smilgevičiūtė prisipažino, kad prieš pirmąjį pasirodymą labai jaudinosi. Šis vaidmuo ir pats kūrinys jai labai artimi ir brangūs. Juk prieš penkiolika metų, tada dar būsimojo jos vyro, kompozitoriaus Roko Radzevičiaus meilė jai ir tapo šio kūrinio pamatu. “Jūratė tada buvo labai įsimylėjusi, tokia pat liko iki šių dienų”, - sako ji.

Pirmą kartą Kastytį vaidinęs Vaidas Baumila taip pat jautėsi ypatingai – sudainuoti šioje roko operoje buvo sena jo svajonė. Po drauge su Aiste atlikto “Meilės dueto”, salėje griaudėjo audringos ovacijos.

Evelina Sašenko įtaigiai sukūrė dramatišką Dievų keršto bijančios Kastyčio motinos vaidmenį. Daug kam tapo malonia staigmena dainininkės iki šiol akivaizdžiai neparodytas aktorinis talentas.

Dainiaus Čėplos nuotr.Seni scenos vilkai Olegas Ditkovskis ir Povilas Meškėla ypač įspūdingai sudainavo Neptūno ir Perkūno kovos sceną, kurią dar labiau sustiprino Gyčio Ivanausko vadovaujama šokėjų trupė. Šokėjams teko nelengva užduotis, spektaklio metu persikūnyti į daugybę personažų: nuo įniršusių Perkūno šunų iki švelnių Neptūno undinių.

“Jūratė ir Kastytis” visada buvo tautiniais ir etniniais motyvais persmelktas kūrinys, tačiau naujas pastatymas dar labiau sustiprino šį įspūdį. Marijaus Jacovskio sukurta scenografija - pilna pagonybės stabų, pajūrio žvejų buities motyvų. Ir, žinoma, jam reikia dėkoti už nuostabiai grakštų burlaivį, kuris netikėtai virsta inkaru. Jis – viso spektaklio pagrindinė veiksmo ašis. Etniniai motyvai tapo įkvėpimu ir drabužių dizainerei Liukai Songailaitei.

Spektaklio režisierius Kostas Smoriginas tvirtina, kad specialiai stengėsi suteikti kūriniui kuo daugiau etninio kolorito. Jo sumanymas ir vienas iš naujų roko operoje skambančių kūrinių - “Stintapūkis” , archainė kuršių krašto daina skirta stintoms į tinklus vilioti. K. Smorigino operoje kuriamas personažas Kopų senis – išminčius ir kerėtojas, bičių valdovas. Jo avilys - šiaudinis, lašo formos, toks, kokį naudodavo Mažosios Lietuvos gyventojai.

Roko operos kompozitorius Rokas Radzevičius ir libreto autorius Rimvydas Stankevičius savo pries penkiolika metų parašytą kūrinį papildė naujomis arijomis. Atgimusį spektaklį vainikuoja ir įspūdinga patriotinė finalinė daina.