Nemanau, kad tai gali būti taikoma visiems, na aš dar nepasiekus tokio amžiaus, tačiau galiu pasakyti iš kitų pažinčių, kad tikrai nenustojama naudotis nauja muzika. Tarkim mano vienai tetai jau per 60 metų, o nauja muzika vis tiek domisi. Beje, pats terminas "Nauja muzika", man asmeniškai nebūtinai asocijuojasi su tarkim dabar kuriama muzika. Tarkim, anksčiau klausei kokio roko, tada perėjai ant metalo ir bet kuri atrasta metalo grupė, nesvarbu jau kelintą dešimtį savo veiklos skaičiuojanti, gali būti nauja. Aš tarkim vis atradinėju senas grupes, kurių anksčiau nežinojau, o tai taip pat laikau "nauja muzika".  

kaip pirštu į akinį:P t.ty. 32m. kai ėjo 2010-ieji metai man. 

Nesi išimtis iš taisyklės, juk tau dar nėra 33 / Ko negaliu taikyti sau. Death, thrush, black ir visos jų atmainos buvo atrastos po 40.

Aš kol kas tai dar ieškau naujos muzikos.

jeigu taip galima pasakyti visai pritariu sitam tyrimui,

irgi pastebejau kad vis maziau ieskau kazkotai naujo.

Mjoo, pagalvojau apie save, kada man ta "šių dienų" pop muzika tapo atgrasi... Ko gero, geeerokai iki 33... Mano ausims priimtina nauja muzika buvo kažkur iki 1993-96 metų, toliau viskas ėmė ristis tik žemyn. Aišku, tarp tų pelų sužibėdavo koks perliukas, bet...Aš jau seniai įstrigau kažkur 80-uosiuose, nors tais metais visa mano dabar mėgiama muzika nelabai buvo prieinama, o ir metelių buvo mažoka, kad domintų.

O dabar štai toks klausimas. NAUJA POPULIARIOJI muzika tai: a - tik nauji veidai, nauji kūriniai; b - pažįstami veidai, nauji kūriniai; c - ir viena, ir kita ar dar kažkas? Nes tie nauji veidai manęs jau tikrai beveik nebesudomina - arba kažkokie primityvi muzika, arba tiesiog klausymasis neteikia malonumo. O va tie senieji - na kaip ir laiko patikrinti, jau žinomi, tiesiog žinai (ar bent manai, kad žinai), ko iš jų gali tikėtis. Kaip liaudies išmintis byloja, kad senas arklys vagos negadina. Žinau, žinau, jau kai kas užsimanys mane apkaltint konservatyvumu, tingėjimu ieškot kažko nauja, bet... Na, paklausau aš ir Spotify, ir Deezer, kad pasiūlytų man kažką pagal tai, ką mėgstu, tai būna "atradimų". Kabutėse todėl, kad jie man atkasa mano kažkodėl nepastebėtas senienas (dažniausiai). O ir vakar, Liverpoolio proginiame protmūšyje gavau įsitikint - su naująja lietuviška muzika man yra ne blogai, ne labai blogai, o tiesiog tragiškai - iš kokių 10 duokdie atpažinčiau 1-2. Visi kiti man - vienodi kaip lietaus lašai. ir jų klausytis man nėra malonu, o juk muzikos klausymas neturi būt kančia?

Turėdama laiko (ir tinkamo greičio) pasiknaisiosiu giliau, tikrai įdomu.

Na, mano nuomone, naujos muzikos, matyt, reikės visada. Kaip gyvenime reikalinga kaita, taip ir muzikoj. Dažnai net nesidomint ir specialiai neieškant "atrandi" kažką naujo, naujai sukurto. Bet "naujas" nevisada reikš iki šiolei nematytą, ar šiuo atveju, negirdėtą dalyką... Pritarsiu, kad naujas puikiai gali būti ir naujai atrastas senas. tikrai įdomu. Tik vat su tuo nauju kyla keblumų... ir dar, nelabai aiškus paskutinis sakinys su vyrais, moterim ir vaikais ...:) Bet žinoma, galima originalų straipsnį paknaisioti...tikrai įdomus tyrimas.

Kristaus amžius...

Man dažniausiai nauja muzika - tai atrasta sena. Va ir dabar peržiūrėjau šitą filmuką "How has music changed over the years", pirmą kartą išgirdau ,,The Supremes - Stop! In The Name Of Love" ir pagalvojau jesuschrist!