RECENZIJA: Naujo „Driezhas“ albumo pristatymas — pagonių dievybės Vilniaus „Kablyje“

---

Driezhas.

Praėjusį šeštadienį, sausio 11 dieną, Vilniaus alternatyviosios kultūros bare „Kablys“ įvyko naujo grupės „Driezhas“ albumo „Gonija“ pristatymas.

Vis didesnį klausytojų būrį pritraukianti grupė „Driezhas“ neseniai pristatė naują albumą „Gonija“, kuriame sujungė lietuvių folklorą, etnografiją ir elektroninę muziką. Šio albumo pristatymo metu publika galėjo susipažinti ne tik su „Driezhas“, bet ir „Girių Dvasios“ bei „Num Num“ elektronine muzika, kuri buvo daugiau fonas belaukiant vakaro kaltininkų, tačiau įsijausti į nuotaiką tikrai padėjo.

„Driezhas“ — kupinas paslapties šydo. Paslaptingumo prideda ir vokalistė Ieva Astromskaitė, kuri jau koncerto pradžioje įžengia su gaubtuvu ant galvos, lyg prisikėlusi pagonių dievybė. Stipraus balso savininkė koncerto metu atiduoda visą save, tarsi žiūrovai būtų pagonių būtybės, reikalaujančios aukos. Žinoma, jog „Driezhas“ nebūtų savimi be elektro-instrumentų meistro Kristijono Lučinsko. Suvedami į vieną visumą, jo pateikiami muzikos garsai yra ta gyslelė, kuri užburia ir leidžia pasinerti į gilias fantazijos upes.

Pirmoji atlikta daina „Gonija“ puikiai pasirinkta pradėti naująjį albumą, užburiant jau nuo pat pirmos minutės. Po jos sugrotos „Žiežulos“, man asmeniškai, geriausia albumo daina, kurią galbūt reikėjo sugroti koncertui einant į pabaigą, tada būtų daugiau publikos euforijos. Ievos šokio judesiai, birbynės sukuriami garsai ir ta mistiškumu dvelkianti atmosfera leidžia pajausti, jog esi kažkurioje kitoje dimensijoje.

Nuostabą kelia ir toliau grojama daina „Vandeny“. Matomai šiame albume stengtasi daugiau padirbėti su tekstais ir tai greičiausiai Ievos, kaip poetės, įnašas į „Driezhas“ muziką. „Ataka“ — dar vienas kitos dimensijos kūrinys, toks elektroniškai nestabilus, sukeliantis įvairius jausmus. Vėliau sugrojami du šiek tiek ramesni, paprastesni kūriniai — „Okasore“ ir „Miraklis“, nors pastarasis vienas įdomesnių kūrinių albume, lyg klausytum nepriekaištingą itin gero filmo garso takelį.

„Žiežulas“, kaip ir „Gonija“, pavadinčiau albumo vinimi. Birbynės melodijos puikiai įkomponuotos, išnaudojant visas šio ypatingo instrumento galimybes. Neužmirštama sugroti ir vieno kūrinio iš pirmojo albumo. Tai — „Tolumoje“, sugrąžinantis publiką iš užburtų „Gonijos“ gelmių į ankstesnę „Driezhas“ dimensiją, tačiau ne ką prastesnę. Nesutrukdė ir tai, jog jautėsi šiek tiek nesklandumų su mikrofonu. Paskutinės albumo dainos „Linijos“ ir įdomiu pavidalu išreikštos „Numina Vagantia“ ramiai užbaigia „Driezhas“ kelionę po „Gonijos“ pasaulį. Kažkur „Kably“ šmėžuojančios pagonių būtybės liko patenkintos.

Koncertas tikrai pateisino visus lūkesčius. Gaila, kad prabėgo labai greitai. Atrodė, jog visas „Driezhas“ albumas „Gonija“ — tai viena daina-kelionė, tačiau apimanti kelis skirtingus žemės kampelius. Gal kiek trūko daugiau bendravimo su publika, nors tai nebuvo didelė bėda. Iš esmės „Driezhas“ savo bendravimą išreiškia būtent per melodingą ir įvairialypę muziką. O publikai pageidaujant, atsisveikinant, pakartojo dar kartą dainą „Goniją“. Drąsiai šį albumą galima vadinti lietuviškos muzikos perspektyva 2012 m. ir sėkmės jiems ateityje!

O mes į tą kelionę dar sugrįšim...

Lankėsi Eligijus Zaburas.

Susijusi informacija

---