Nuotraukos autorius Vytenis JurevičiusSpalio 13-osios vakarą vilniečių ir miesto svečių laukė naujojo grupės „Requiem“ albumo „Karas ir Taika“ pristatymas „Lofte“.

Dažniausiai koncertuose konkrečiam muzikos žanrui atstovaujančios grupės gerbėjus pažinsi iškart. Jei tai būtų koks death ar black metal grupių koncertas – matysis eilės metalistų ir blackerių, įsižeidžiančių dėl metalisto termino, nes anot pastarųjų „tik juodmetalis tikrasis metalas“, jei pankai koncertuoja – daug skiauterių ir jų savininkų. Tuo tarpu grupė „Requiem“ apjungia pačius įvairius žmones.

Tuo buvo galima įsitikinti ir ketvirtadienio vakarą, kai pasirodė Raminta Naujanytė-Bjelle kaip pirmasis apšildantysis pasirodymas. Nuo nostalgiškų melodijų iki „stebuklingų pirštinių“ pasirodymo su keistomis garso kelionėmis, į kurias atlikėja kvietė su taure gėrimo rankoje (ne visiems vaizduotės pakanka be šiek tiek pagalbos iš šalies). Metalistai (pardon, galimai ir blackeriai, nors vargu juos galima sutikti ne juodmetalio koncertuose. Čia kaip ornitologija, tam tikras rūšis gali matyti tik konkrečiose vietose, o ne kažkur kitur. Išimčių, aišku, kartais pasitaiko) stebėjo Bjellės pasirodymą bijodami bent kiek nors parodyti simpatijų jos adresu. Toks jausmas, jei paplosi, prarasi metalisto kortelę ir skirtingai nei „Ačiū“, ją praradus sunku būtų atgauti.



Žmonių nebūta daug, iškilo klausimas ar čia todėl, kad tik pirmasis apšildomasis pasirodymas, tad „Requiem“ gerbėjai pernelyg neskubėjo rinktis ar ir vėliau taip bus, na bet mintis nukreipia scenoje įžengęs reperis Pijus Opera. Netikėtas sprendimas. Prisipažinsiu, nesu repo gerbėja, kaip būtų galima teigti „not my cup of tea“, o klausantis jo dainų, kuriuose skamba tokios eilutės kaip: „Viskas prasidės iš karštos karštos ugnies, viskas nusirengs iš vandens vandens vandens“, „Mes degėm, gesom, pripratom“ ar daina pavadinimu „Odė vasarai“, kurioje „Tu papirk mane savo lūpų kampučiais. Tu papirk mane savo sexy drabužiais. Tu papirk mane, nes jau artėja gegužis“ neretai kilnojosi antakis, tačiau negalėjau nesižavėti stipriu Pijaus pasitikėjimu savimi. Tarsi ne jaunuolį stebėtum, o scenos veteraną su itin stipria charizma.



Na, bet didžiausias vakaro pasirodymas dar laukė savo eilės. Ironiškiausia, kad nors ir nebuvo daug žiūrovų, vos tik į sceną įžengė grupė „Requiem“ pastarųjų gretos it uodų spiečius prie stovyklautojų staigiai susitelkė scenos prieangyje.

Juodai apsirengęs „Requiem“ kolektyvas, kaip vėliau prisipažino atstovaudami karo dalį, nespėjo įsigyti baltų drabužių taikai, paliudijo, kad albume karo tema išties stipriai reiškiasi. Kadangi esu sunkesnės muzikos gerbėja, karo dalis iš tikrųjų labai patiko, kaip kad ir Maironio ar Pauliaus Širvio eilės prikeltos naujam gyvenimu su tokiu rokavu atspindžiu. Tiesa, ne tik jos, bet ir Alinos Orlovos „Mėnulis“ suskambo sunkesniame amplua ir skirtingai nei dažnai nutinka su koveriais skambėjo labai įdomiai.

„Requiem“ ketvirtadienio vakarą pasikvietė ant scenos apšildančiuosius. Su Pijumi Opera sudainavo dainą „Lietuva“, o su Bjelle vienintelę albume anglišką dainą „Sad song“. Pastarasis pasirodymas geriausiai apibūdinamas pačiu tekstu iš dainos „It was a sad song, but at the same time it was so beautiful and magical“. Išties be proto gražus ir stebuklingas pasirodymas, net pats „Requiem“ vedlys išgirdęs Bjellės dainavimą vienu metu atliko tą dude, jauti kaip varom, belekaip nerealiai veido išraišką, tik dar labiau sustiprindamas visą pasirodymą. Vėliau tas grožis buvo sukamas non stop šių eilučių autorės dar ilgą pasibaigus koncertui.

Pristačius albumą, buvo atiduota duoklė ir seniesiems „Requiem“ kūriniams, kaip kad „Aš nupirksiu tau namą“, „Prodiuseris“ ir kitos. Stebint publiką šokant, tiksliau, stebint 40+ vyrus besielgiančius kaip pirmokai skambant „Aš nupirksiu tau namą“, neapleido veido šypsena, bet tai tik dar kartą paliudija, kad grupė turi nemarių dainų, kurias žino net ir tie, kurie galbūt specialiai ir neklauso „Requiem“.

Koncertą vainikavo pasirodymas su vienu ukrainiečiu atliekant jų nacionalinę dainą, gražiai apipavidalinusią visą „Requiem“ albumo „Karas ir Taika“ tema. Belieka tikėtis, kad kartu ir pranašišką, kad galiausiai ateis taika su viltimi, kad tai įvyktų kuo įmanoma greičiau.



Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Vytenis Jurevičius