Nuotraukos autorius Mantas DaleckisKur buvęs, kur nebuvęs, įpusėjo pirmasis vasaros mėnuo, šalia nuolatinio lietaus atnešęs šį tą ir gero. Birželio 17 d., trečiadienį, vilniečius ir miesto svečius kvietė „Loftas“, kuriame buvo galima išvysti lietuvaičius moderniojo metalo atstovus – „Awakening Sun“ bei britiškojo metalcore vėliavnešius – „Bury Tomorrow“. Tad apie viską nuo pradžių.

Vakarą pradėjo moderniojo metalo grupė „Awakening Sun“, kuri nevėluodami ir nedaugžodžiaudami pradėjo programą. Nesvarbu, kelintą kartą matyčiau šios grupės pasirodymą (tikslaus skaičiaus jau ir nebegalėčiau įvardyti), kiekvieną kartą žavi jų matomas įdirbis ir atsidavimas veiklai. Birželio 17-osios koncertas nebuvo išimtis – išvakarėse palaidojęs močiutę grupės būgnininkas Kevinas kitą dieną vis tiek atskrido į Vilnių, kad galėtų apšildyti britus.

„Awakening Sun“ pasirodymo metu buvo galima išgirsti tiek senesnės, tiek ir naujausios kūrybos, o veiksmo nestigo ne tik ant scenos, bet ir publikoje, kuri, dar nespėjus grupei pradėti pasirodymo, jau skandavo jos vardą.



Nuskambėjus paskutinei dainai ir pasidarius bendrą nuotrauką, scenoje buvo galima išvysti ir kitų Lietuvos sunkiosios scenos atstovų – grupės „Juodvarnis“ vokalistą Paulių bei Bambą – grupės „Orb“ vokalistą, kurie it F1 pit stopų mechanikai operatyviai surinko techniką, užleisdami vietą vakaro kaltininkams – grupei „Bury Tomorrow“.

2022 m. priešpaskutiniame festivalyje „Devilstone“ turėjau progą ne tik išvysti šios britų grupės debiutą Lietuvoje, bet ir paimti iš jos interviu. Tuo metu grupė džiaugėsi galimybe keliauti po pasaulį ir išbandyti naujas scenas naujose vietose. Atsisveikino su viltimi kada nors sugrįžti ir headline‘inti. Praėjus ketveriems metams, šią svajonę pavyko įgyvendinti.

Trečiadienio vakarą „Bury Tomorrow“ atidarė su viena populiariausių savo dainų „Choke“ ir užsuko iš esmės iki pat pasirodymo pabaigos nesustojantį moshą. Kaskart jį stebėdama negalėjau nesišypsoti pagalvojus apie tai, kad jame gali jaustis saugiai, jei atsidurtum ant žemės, nes mažiausiai du žmonės, o dažniausiai ir daugiau, iškart pakels ant kojų. Vertėtų ofisams išbandyti tai kaip team building veiklą, skatinančią pasitikėti vieniems kitais. Puiki patirtis, šalia to dar ir praplečianti muzikinį akiratį.

Dvidešimtmetį scenoje mininti grupė ne tik džiugino gaivališku pasirodymu, kvapą gniaužiančiomis Daniel Winter-Bates vokalo galimybės (nuo aukšto screamo iki Alex Terrible žemo graulo bei be galo šilta grupės narių tarpusavio komunikacija, bet ir nuolatinio bendravimu su publika.

„Mes esame sudarę sutartį, jūs apie ją nežinote, bet ją sudarėte nusipirkę bilietą į koncertą. Mes atiduodame 100 proc. ant scenos, o jūs tiek pat atiduodate mums“, – teigė grupės vokalistas Daniel.

Vakaro metu jis kalbėjo apie tai, kad džiaugiasi pirmą kartą koncertuodamas Vilniuje, naujais gerbėjais, kurie yra priimami nepaisant jų rasės, lyties, pažiūrų ar kitų skirtumų. Taip pat pasidalijo savo kova su nerimo sutrikimu ir paragino kreiptis pagalbos visus, kurie susiduria su sunkumais. Galbūt todėl, kad pati turiu nerimo sutrikimą, ypač vertinu atlikėjus, kurie kalba apie tai, šviečia visuomenę ir mažina su tuo susijusią stigmą.

Po beveik pusantros valandos trukusio pasirodymo grupė nulipo nuo scenos, palikdama „įkrautus“ gerbėjus pabaigti likusius darbo savaitės darbus.



Renginyje buvo ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Mantas Daleckis.