Garbanotas. [Vytenio Jurevičiaus nuotr.]Paskutinė saulė vėl atkopdama budino svietą, visus melomanus į „Loftą“ kviesdama. O kvietė labai laiku, gruodžio šaltukui užsilikus ilgiau, sustingusius kūnus ir sielas iš ledo gniaužtų vadavo žavusis „Garbanoto“ kolektyvas.

Prokrestinuojančių darbų kalnai, kurie it pamėklės, šmėžuoja primindami apie save, besikandžiojantis šaltukas, eilinį kartą iškeliantis žieminių rūbų dilemą: grožis vs. šiluma (dažniausiai pastarosios nenaudai). Visa tai nustumiama į antrą planą. Darbas gi ne vilkas, į mišką nepabėgs, o va naujus albumas „Garbanotas“ ne kasdien išleidžia. Na, bet apie viską po truputį ir išsamiau.

Dar prieš koncertą pasirodęs naujasis „Garbanoto“ kūrybinis amplua leido gerbėjams pasidaryti namų darbus iki koncerto. Ar jie atlikti? Neaišku, tačiau susirinkusiųjų gausa leidžia manyti, kad šviežiausias grupės albumas „Paskutinė saulė“ klausiusiems patiko, o neklausiusiųjų lojalumas mylimai grupei yra pagirtinas bet kokiu atveju.

20.15 val., scenoje mėlynąjį atspalvį pakeičia geltoni tekančios saulės spinduliai. Tikrai nestandartinis saulės tekėjimo laikas, kita vertus, vargu ar kas susirinktų ankstyvą rytmetį jos stebėti? O jei tai būtų „Garbanoto“ „Paskutinės saulės“ tekėjimas? Gal ir būtų. Siūlome idėją ateičiai: surengti pasirodymą nestandartiniu laiku. Na, bet grįžkime prie koncerto.

„Garbanotieji“ pilnai pristatė visą „Paskutinės saulės“ albumą, sudarytą iš aštuonių dainų: „Paskutinė“, „Nukrito saulė“, „Jūros dugne“, „Bijau“, „Lūžtančios spalvos“, „Liūdnos akys“, „Tu plauki“, „Gražesnė“, kurios maloniai susiklausė tiek ruošiant namų darbus, tiek stebint gyvą pasirodymą. Melodinga saulės odisėja ir jos dalyviai, scenoje bei šalia jos. Šarūno kepurė bene labiausiai įprasmino visą saulės kelionę, nuo užtekėjimo iki nusileidimo. Keliautoja saulė, su keturiais keliauninkais. Kone D'Artanjanas ir trys muškietininkai. Kiekvienas savame pasaulyje – pasiklydę, bet vietoje, atsidūrę tinkamu laiku, bet tebekeliaujantys.

„Kaip smagu matyti tiek daug giminių ir draugų, labai ačiū, kad atėjot!“, – Šarūno žodžiai didžiulei „Lofto“ publikai. Pastarosios gretose taip glaudžiai būta žmonių, kad priminė rytinį viešojo transporto pasaulį: daug „silkių“ vienoje „bačkoje“.

Išskirtinis dėmesys šviesų dailininkui, kurio spalvų paletė žavėjo visos „Paskutinės saulės“ programos metu. Virtualiojo Pikaso šedevras stipriai papildė trečiojo grupės albumo nostalgiškai melodingas variacijas.

Spalvingas „gliūchas“: nuo saulelės geltonųjų spindulių, iš atminties užkaborių iškeliančių visus matytus saulėtekius iki rožinių scenos džiunglių ir jų „žvėrelių“ teletabiškų paradų.

Pristačius naująjį albumą bei po trumpos pertraukėlės, nebuvo pamiršti ir senieji „Garbanoto“ kūriniai: „Long Ago Far Away“, „Wonderland“, „Blue Sun“, „Delfinas“, na ir savaime suprantama patekėjus saulei, „Garbanotas“ mesijiškai iškeliavo į būsimą afterį skambant „Jie Išskrido Į Kosmosą“.

Žiūrovų tarpe pasigirdo šnekos, kad „Garbanotas“ pagerino bučiavimosi rekordą, na šio prestižinio apdovanojimo fiksavimo komisijos neteko matyti, bet prancūziškai liežuvėliais besifechtuojančių porelių netrūko, kaip ir „love is the air“ jausmo. Ką gali žinoti, galbūt „Garbanotas“ perims iš Aistės Smilgevičiūtės ir grupės „Skylė“ gimstamumą didinančių atlikėjų vardą ir savo muzikiniais afrodiziakais, vietoje pirmtako - „Meilės dueto“, gerins Lietuvos demografinius rodiklius? Laikas parodys. Pirmasis išbandymas – ateinančių metų rugsėjo vidurys.

Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Vytenis Jurevičius.