Nuotraukos autorius Mantas DaleckisKartais įspūdžiais gali pasidalinti tik jiems nusigulėjus. Taip nutiko ir su ilgai lauktu „In Flames“ koncertu, kurį pradėjo dvi grupės vokiečiai „Unprocessed“ ir ko gero žymiausia Ukrainos metalo grupė „Jinjer“.

Taigi birželio 3-oji ir daug juodai spalvai neabejingų metalistų „Compensa“ koncertų salėje. Kaskart ten vykstant metalo koncertams nori nenori negali atsistebėti kognityviniu disonansu. Daug blizgančių dekoro elementų: nuo ištaigingų svarkovskinių šviestuvų, ale antikvarinių baldų iki vykstančių parodų ir jų ekspozicijų. O šalimais kampus ramsto pikti ir nelabai metaliūgos. Na, bet susikoncentruojame į pasirodymus, jų būta trijų.

Pirmieji scenoje pasirodė vokiečių metalistai „Unprocessed“. Kažkaip tik prieš pat jų pasirodymą toptelėjo, kad jų vienintelių nesu nei mačiusi gyvai, nei pasiklausius kažko prieš koncertą, tai ėjau neturėdama susidariusi išankstinės nuomonės. Ką galiu pasakyti apie juos? „Sunkūs hipiai“. Pačioje pasirodymo pradžioje atrodė tarsi klausyčiausi sunkesnių „Red Hot Chili Peppers“ su karts nuo karto išlendančiais metalcore elementais. Pirma jų pasirodymo pusė pasirodė kiek nuobodoka, bet link pabaigos toks jausmas, kad atsigavo. Įgavo naują pagreitį ir tikrai gerai susiklausė. Buvo miela klausytis jų istorijos, kad 2012 metais dar kaip gerbėjai stebėjo grupės „In Flames“ pasirodymą, o štai praėjus 13 metų dalinasi ta pačia scena. Ir tikrai kūryboje jaučiama „In Flames“ įtaka.



Antrieji scenoje pasirodė ukrainiečiai „Jinjer“ su Tatiana Shmayluk priešakyje. Pirmą kartą teko garbė stebėti jų pasirodymą 2019 metais „Mystic Festival“ (irgi kartu su „In Flames“ buvo). Tą kartą pamenu tikrai prikaustė dėmesį. Šįkart taipogi. Negalima atsižavėti vokalistės plačiu balso diapazonu. Šiaip nesu didelė gerbėja moteriškų vokalų sunkiojoje muzikoje. Tiesa, yra kelios išimtys, viena, jų Tatiana. Kalbant apie gražius dalykus, buvo mielas sutapimas, kad birželio 3-ąją Vilniuje vienu metu buvo ir žymiausia Ukrainos grupė (bent jau sunkiojoje muzikoje tai tikrai) ir Ukrainos prezidentas, šiuo metu ko gero apskritai žinomiausias ukrainietis visame pasaulyje.



Na ir tretieji scenoje pasirodė mano labiausiai laukta grupė „In Flames“. Jei atmintis nepaveda, tai buvo trečias kartas, kai gyvai stebėjau jų pasirodymą, tiesa, pirmas ir kol kas vienintelis iš jų Lietuvoje. Kažkaip viskuo man patinka šie švedai. Jų kūriniai tiek įrašuose, tiek ir gyvai suskamba be priekaištų. Vokalisto Anders Fridén „gemalo“ poza, kurią atliekant aplanko jausmas lyg jis būtų kone tuščia dantų pastos tūbelė, iš kurios kažkas norėtų išspausti tą paskutinį pastos lašelį prieš išmetant lauk. Aišku, gink Dieve, nesakau, kad Anders reiktų išmesti. Jis vis dar turi parako. Ir nuostabų humoro jausmą. Kaskart bendraudamas su publika, nepaisant to, kad ir kiek ji būtų įsismarkavusi, jis surasdavo progų ją nuraminti, kad galėtų pakalbėti, o nuraminimui panaudodavo kokius pokštus. Kai gale pasirodymo dalis publikos pradėjo prašyti dar daugiau dainų, jo atsakas buvo: „Eikit šikti, jau atidainavau pusantros valandos pasirodymą, ar žinot kiek daug reikia natų atsiminti?“.

Tačiau „In Flames“ turi ne tik vokalistą, bet ir visą grupę, gal sakyčiau ko pritrūksta man stebinti „Jinjer“, kad prieš Tatianos vokalą likę grupės nariai nublanksta, tačiau taip nenutinka „In Flames“ atveju. Kiekvienas iš grupės narių yra ryškus ir pastebimas. Kiekvienas šou elementas matomas ir nenustelbtas. Kažkaip kaskart stebint „In Flames“ pasirodymus norisi vis girti šviesų ir vizualizacijų dailininkus, taip ir šįsyk. Labai jaukią atmosferą sukūrė.



Tikrai smagūs pasirodymai, praturtinę visą tolimesnę darbo savaitę. Buvo smagu stebėti šiuos muzikantus toliau, draugų, buvusių šiųmetiniame „Mystic Festival“ ir jų storius iš jų kur buvo galima naujai įvertinti „Jinjer“ in „In Flames“ pasirodymus. Belieka tikėtis, kad ir Lietuva jų turų programose nebus apleidžiama.

Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Mantas Daleckis.