Kazimieras Likša [Skirmanto Stankevičiaus nuotr.].Lietingą 2017 metų kovo 9-osios vakarą Vilniaus miesto gyventojai, svečiai rinkosi į menų fabriką „LOFTĄ”, muzikos melomanus jau kelintus metus lepinantį gera muzika. Šis kartas - ne išimtis. Tai Kazimiero Likšos ilgai kurto, puoselėto debiutinio solo albumo „Per pusę” pristatymas.

Kazimieras Likša, nors ir daugeliui galbūt menkai žinomas vardas, tačiau tikrai ne jaunimui. Jaunųjų melomanų tarpe šio vyruko vardas jau gana gerai pažįstamas. Pirmą kartą, ko gero, Kazimieras Likša patraukė melomanų, besidominčių Lietuvos muzikine scena, dėmesį 2009 metais, kuomet kartu su savo bičiuliais: Tomu Mosteikiu (būgnai), Danu Strumila (bosinė gitara), Tadu Daumantu (gitara) ir Ignu Gedgaudu (pianinas) įkūrė lengvojo roko grupę, pavadinimu „Karma“, pradėjusią savo gana trumpo, šešerių metų gyvavimą Andriaus Mamontovo koncertų kontekste, apšildant minėtąjį garsųjį lietuvių muzikos atstovą.

Laikrodžiam mušant 20 val. veiksmo nematyti - publikai su kiekviena papildoma minute vis gausiau renkantis, buvo vis labiau laukiama koncerto pradžios. Rodos, nei publika nei vakaro žvaigždė pernelyg nesiskubino. Jausmas toks, jog būtum įtrauktas į lengvą, svajingą, kartu lėtą „LOFTO” gyvenimo tėkmę. Visgi, neilgai trukus tą tėkmę sudrumstė į sceną išbėgęs svarbiausias vakaro penketukas su jos žvaigžde Kazimieru Likša priešakyje. Įdomu tai, jog grupės sastatas - tai tos pačios grupės „Karma“ nariai (išskyrus būgnininką, kurį pakeitė naujas būgnininkas Dominykas Babikas), be kurių, kaip teigė Kazimieras Likša koncerto metu, šis naujas, solinis muzikinis etapas jo karjeroje nebūtų buvęs įmanomas.

Sceną papuošus įvairiais, įmantriais sceniniais žibintais, lempomis ir kitais vizualiniais sprendimais, susirinkusiųjų lūkesčiai dalinai buvo pateisinti. Tai nuteikė maloniai, tačiau liko kitas, nemažiau svarbus klausimas. Tai pats garsas, muzika. Visi laukė nesulaukė išgirsti pirmuosius akordus ir įsitraukti į patį muzikinį transą. Panašu, jog pirmąją dainą, kartu ir vakaro koncertą atidarant būgnų partija, daugelis nors ir sulaukė to ilgai laukto starto, tačiau ne tokio, kokio ji tikėjosi. Būgnų garsas buvo nemalonus, kurtinantis, užgožiantis tiek vokalistą tiek visą grupės sastatą. „Sirguliuojanti” techninė koncerto dalis nieko gero nežadėjo. Laimei, garso režisierių reakcija buvo greita. Sureaguota akimirksniu. Garsas buvo sutvarkytas. Melomanai galėjo pamažu sėkmingai nerti vis giliau ir giliau į muzikinį transą.

Svajinga, jauki Kazimiero asmenybė, atspindėta jo albumo dainų žodžiuose, skambesyje, visiškai papirko publiką. Šviesos ir garsų dinamikai užpildant visą LOFTO erdvę, publika pasinėrė į muzikinį transą. Užsimezgė gražus, tyras, nuoširdus bendravimas tarp publikos ir vakaro žvaigždės. Publika įsimylėjo prieš ją stovintį visiškai atvirą, niekuo nesidangstantį, pasiryžusį visą save jai atiduoti žmogų. Ta abipusė meilė ir pagarba buvo akivaizdi. Gražu stebėti. Kaip pats Kazimieras minėjo, nors tą vakarą sirguliavo ir bijojo „neįstoti“ į taktą, jis tiesiog spindėjo ryškiai, kaip ir publikos į viršų aukštai iškeltų mobiliųjų telefonų šviesos.

Albumas „Per pusę” - stipri Kazimiero Likšos solinio etapo pradžia. Nors ir savo skambesiu šis albumas primena grupės „Karmą“ kūryba, visgi, jaučiasi, jog tai individualus albumas, vieno žmogaus istorija. Tai nebe grupės „Karma“ mintys ir išgyvenimas. Tai Kazimiero Likšos istorija.

Vakaras neapsiėjo ir be staigmenų. Viena iš jų - Kazimiero Likšos bičiulio pasirodymas scenoje, su kuriuo šis atliko lėtą, svajingą hip-hop ir ritmenbliuzo muzkinę sintezę. Kartu, Kazimieras Likša pamalonino publiką ir ne savo kūryba - jis atliko garsios airių indie rock grupės “Snow Patrol” dainos “Chasing Cars” akustinę, lėtą versiją.

Renginyje lankėsi ir vertino Karolina Daunaraitė ir fotografavo Skirmantas Stankevičius.