Kokia vasara be muzikos festivalių? (čia toks retorinis klausimas, bet atsakymas būtų „NEKOKIA“) Šiemet festivalinę vasarą pavyko atidaryti pirmomis birželio dienomis Čekijoje. Ši šalis turi labai nemažai aukštos kokybės metalinių fiestų – nuo didžiojo gerojo „Brutal Assault“, kiek pižoniško, bet visiškai pelnytai populiaraus „Masters of Rock“ iki išprotėjusių hardcore'istų kelių dienų vakaruškos „Obscene Extreme“ ir dar begalės kitų gėrybių, kurias mūsų tautiečiai neblogai žino ir kuriose mielai lankosi. Tačiau šį kartą nuėjome lietuvių dar beveik nepramintais takais: Pilzene vyko „Metalfest Open Air Plzeň“.

Festivaliukas nedidelis, taigi iš pirmo žvilgsnio vienintelė scena ir koncertai, kurie prasideda kaip koks vaikų gimtadienis 11:30, o baigiasi 23:00 neatrodo labai solidžiai, tačiau tik pažiūrėkit į programą! „Insomnium“, „Stratovarius“, „Avatar“, „Arch Enemy“, „Korpiklaani“, „Powerwolf“, „Testament“ ir visą renginį vainikavę klaikiai gerą pasirodymą mostelėję „Behemoth“. O kur dar dieninės įdomios čekiškos ir importuotos grupės iš Brazilijos, Italijos ir iš dar bala žino kur! Iš viso suskaičiavome 26 kapelas (čekiškai „grupė“ yra „kapela“, kaip jums tai?). Geroji dalis yra ta, kad ta vienintelė scena leidžia pamatyti viską nuo A iki Z, o jei kas nors nepatinka, tai galite sau eiti valgyti ar atsigaivinti, nusipirkti drapanų ar suvenyrų.



Dar smagu tai, kad didžioji dalis pasirodymų trunka virš valandos, o headliner'iai atšutina pusantros valandos šou. Kiek pastebėjau (ir šiek tiek nusistebėjau), didžiausio džiaugsmo publikai suteikė ne festivalį uždarę „Behemoth“, o šeštadienį groję įspūdingi bravūriški „Powerwolf“. Daugybė lankytojų, apsikarsčiusių pastarųjų atributika, staugiantys dainas taip, kad vienu metu galvojau, kad perrėks vokalistą, paliko didelį įspūdį. Savo ruožtu klausant „Behemoth“ ir žiūrint jų šou dar kartą galėjau įsitikinti, kad šituos berniokus sunku perspjauti jų žanre: viskas atidirbta iki smulkmenų, nuo pradžios iki pabaigos – įspūdingas ugnies ir tamsos šou džiugino akį ir ausį.



Bendrą festivalio vaizdą galėčiau banaliai sulyginti su nenušlifuotu deimančiuku. Dar yra šiek tiek netvarkos organizacijoje, truputį išsižioję sargybiniai, truputį trūksta nuorodų, truputį neaišku, kur ir kas, truputį keista laukti paštu siunčiamų popierinių bilietų, gal truputį mažoka kioskelių su būtent tą dieną be galo reikalingais dalykais. Kita vertus, publika nuostabi, turbūt nei vieno pikto veido taip ir neteko matyti. Didžioji dalis lankytojų – čekai, vokiečiai ir lenkai (tikriausiai dėl geografinės padėties). Teritorijoje labai patogu atsiskaityti už dalykus naudojant ant apyrankės esantį lustą, prieš tai, žinoma, jį papildžius.

Dar smagus dalykas žvėrelių mėgėjams – festivalis vyksta visiškai zoologijos sodo pašonėje (o tas zoologijos sodas visai vertas dėmesio, su daug vietos, įdomiais gyvūnais ir augalais). Taigi jei nusibosta trypti tarp gyvulių metalistų, galima per 5 minutes už mažiau nei 10 eurų aplankyti gražius prižiūrėtus ir erdviai gyvenančius pingvinus, žirafas, begemotą (nemaišyti su „Behemoth“, va koks medinis juokelis), visokius didelius katinus, įdomius gyvačiokus, o per tvorą viena akimi stebėti kas vyksta festivalio scenoje.



Žodžiu, vertas dėmesio renginys, ypač kai po ilgos žiemos ir žvarboko pavasario jau taip norisi atidaryti festivalių vasarą. Nuvairuoti tuos 1350 km nuo Vilniaus užtrunka maždaug 14 valandų, ir tą padaryti tikrai verta.

Linkiu visiems geros vasaros su daug festivalinių įspūdžių, o „Metalfest Open Air Plzeň“ traukiu į favoritus ir jau laukiu jo kitąmet. Gal susitiksime?

Renginyje lankėsi, vertino ir fotografavo Milda Prušinskaitė