Colours of Bubbles. [Gabrielio Jauniškio nuotr.]Dešimtmetį gyvuojanti indie/pop rock grupė „Colours of Bubbles“ užsiaugino savo gerbėjų gretas nuo studentiškų renginių (krikštynos, fakultetų dienos, pvz.: VU „IFDI“), iki solidžių koncertų didelėms minioms, taip vis užtikrinčiau įtvirtinant vienos geriausių roko grupių Lietuvoje, vardą. Ambicingųjų šiauliečių kolektyvas, sausio 12 dienos vakarą kvietė vilniečius ir miesto svečius senamiesčio link, kur jų jau laukė akustinis „Colours of Bubbles“ turo „Home“ vakaras Šv. Kotrynos bažnyčioje.

Koncertai Šv. Kotrynos bažnyčioje visada pasižymi išskirtine aura (na, neveltui bažnyčioje). Maloni prietema, mirguliuojančios švieselės ir dūminės užsklandos, kartkartėmis primenančios rytinio rūko tyvuliuojančias jūras, nuplukdančias nakties liekanas. „Colours of Bubbles“ koncerto atveju reiktų teigti, atvirkščiai. Vakarui pereinant į naktį ir švieselėms žaismingai koreliuojant su melodingomis akustinėmis grupės hitų versijomis, vis labiau įsiviešpatavo naktis.

Įėjus pro duris ir susiradus savo stebėjimo kampą, akis užkliudė ant kėdžių sudėtos atvirutės. Iš pradžių nebuvo aiški jų paskirtis, tačiau, koncertu metu, vokalistas Julius Aleksovas paaiškino atviručių prasmę: „Šios atvirutės yra dovana jums nuo mūsų. Mes visi savo aplinkoje turime žmogų, kurį retai sutinkame, ne taip ir dažnai bendraujame, tačiau jis mums svarbus, tad siūlome jums ją išsiųsti būtent šiam asmeniui, kad jis žinotų, jog jūs apie jį galvojate ir ilgitės“.

O tų, kurių kažkas ilgisi, būta daug. Pakėlus akis nuo būsimų atvirlaiškių ir XXI amžiuje primirštos komunikacijos technikos, buvo matyti daug paruoštų papildomų sėdėjimo vietų, kurios artėjant septintai valandai vakaro vis labiau pilnėjo. Kas iš kitų, tą dieną sostinėje vykusių renginių, kas tiesiai į koncertą, visų veiduose tas pats nekantrumas – kada gi viskas prasidės? Ilgai laukti neteko, truputis po septintos, scenoje (ar tikslingiau būtų sakyti prie altoriaus) sužibo namudinę aplinką kuriančios lempos, kuriomis beregint prasidėjo švieselių kelionė, nuo tolimiausios iki artimiausios, vis palaikant ritmą, su besikeičiančiomis melodinėmis variacijomis. Išties neįprasti matyti roko grupę tokiame amplua, vietoj gaivališko išsitaškymo, romus sėdėjimas, kontempliuojant su dangiška apvaizda ir kuriamu skambesiu.

„Tai ne pirmas mūsų koncertas Šv. Kotrynos bažnyčioje, - sakė J. Aleksovas, čia pat pridurdamas, - visas akustinis turas „Home“ mums yra savotiškas išbandymas, tikimės, kad kūriniai neskambės prasčiau, nei originalai, mes net savų akustinių gitarų neturim, skolinomės iš draugų“.

Prasčiau tikrai neskambėjo, ko gero, tai gali paliudyti, bet kuris klausytojas. Kitokiam skambesiui pateikti kūriniai buvo prikelti naujam gyvenimui. Už šį prikėlimą grupė „Colours of Bubbles“ galėjo padėkoti (ką vėliau ir darė) turo „Home“ bendrakeleiviams pritariamiesiems vokalistams ir klavišininkui, padėjusiems kitoje šviesoje pateikti, tokius, ištikimiesiems grupės gerbėjams žinomus kūrinius, kaip kad: „Truth or Dare“, „Home“, „The Edge of the World“, „Emptiness“, „Wall of Death“, „Hiding“, „Rusty Trombone“, „Phoenix“, „Flags“. Pastaroji buvo pasirinkta dėl dviejų priežasčių, kaip ir pats Julius pabrėžė: „Ši daina yra mūsų grupės vizitinė kortelė, mes negalime jos negroti, na o taip pat, šiandien yra mums, visai mūsų šaliai, labai svarbus vakaras, naktis prieš sausio 13 dieną, Laisvės gynėjų dieną, tai mūsų dedikacija laisvei.“



Vakaro metu, colours‘ai paruošė dar vieną siurprizą, dvi dainas su „Lietuvos balse“ sužibėjusia Milda Stasaityte, kuri, drauge su grupe, atliko „Cut It Out“ bei anksčiau tik Mildos močiutės jubiliejuje bei Juliaus Aleksovo vestuvėse skambėjusį kūrinį: „Lonely ships“.

Akustinės populiariųjų dainų versijos išties puikiai derėjo su meistriškai padirbėtų šviesų žaismu. Nuo melancholiškų kūrinių ir melsvų atspalvių iki nostalgiškai brandžių geltonų ar raudonų skrituliukų besiblaškančių Šv. Kotrynos bažnyčios palubėje, vis užkliudant kokią skulptūrą ir tarytum priverčiant ją judėti pagal skambančios muzikos ritmą. Išties nepaprasta.

Trumpai pasišalinus nuo scenos ir tebeaidint publikos plojimams, kuriems, kaip vėliau prisipažino, buvo pasiruošta, suskambėjo paskutinieji du, grupės paruošto repertuaro kūriniai: „Ten Thousand Snowflakes“ bei „Today“. Po jų, prašviesėjusiomis galvomis ir gerumu pasipildžiusiomis širdimis vilniečiai ir miesto svečiai išsiskirstė po vis labiau į naktį besitraukiančiomis sostinės senamiesčio gatvėmis.

Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian.