Andrius Mamontovas. [Manto Daleckio nuotr.]Antrasis Andriaus Mamontovo 50-mečio koncertas Kaune taipogi surinko pilnutėlę areną, nors ir raginti nevėluoti, gimtadienio svečiai „Žalgirio“ areną užpildė tik apie 19:35, tad ir koncertas prasidėjo kiek daugiau nei pusvalandžiu vėliau. Virš scenos besisupęs penkiasdešimtukas (rūtų šakelėmis papuošta jubiliejui skirta dekoracija) ėmė skaičiuoti paskutines minutes – link jo vedančią dagtį ėmė spirginti liepsna. Neilgai trukus scenoje pasirodė pats Andrius ir atliko dainą „Jeigu Aš Numirsiu“ paimtą iš savo solinės karjeros debiutinio albumo „Pabėgimas“ (1995). Tik pasibaigus šiam kūriniui virš galvos kabojęs 50-ukas sprogo, o jo liekanos pasklido po sceną ir pirmąsias eiles. Dar po kelių akimirkų, skambant kūriniui „Degančios Akys“, už Andriaus pasirodė visa jo grupė, atsivėrė visas scenos grožis ir įspūdingas aukštos įtampos elektros laidų stulpas. Mamontovas priminė publikai, jog apšildančios grupės nebuvo ir dabar yra pats tinkamiausias metas šokti. Publikai antro raginimo nereikėjo – grojant grupės „Foje“ hitui „Balsas“ ir 2003-iųjų solinės karjeros vaisiui „Ar tai būtum tu?“ arenos publika ėmė banguoti. Ši kelionė po Andriaus trisdešimt keturis karjeros metus tęsėsi užgrojus „Foje – „Pėdos ant drėgno akmens“, o greta gigantiško stulpo įsižiebė trys ekranai. Verta išskirti, jog viso likusio vakaro metu rodytos vizualizacijos buvo puikiai parinktos skambančiai muzikai.



Prabėgus 45 minutėms nuo koncerto pradžios, Andrius paliko sceną, užkulisiuose stvėrė šiltesnius drabužius bei rankinę ir išėjo laukan – visą šį vaizdą susirinkusieji galėjo stebėti ekranuose. Pasirodo, jog Andrius išėjo ne ką tik skambėjusios „Mes visi“ paskutinių akordų išgirsti, o aplankyti Kauno kalėdinės eglutės. Iki jau spėjusios pagarsėti Kauno eglutės Andrius taip ir neatėjo, mat jo dėmesį patraukė laikinosios sostinės dėmė – „Respublikos“ viešbutis. Andrius pašaipiai klausė „ar tai Kaunas?“ žiūrėdamas į nebaigtą statyti ir jau griaunamą pastatą, kuris nuo 1988-ųjų darko miesto vaizdą. Dar šiek tiek pasidairęs, prie šio „vaiduoklio“ Andrius rado elektros kabelį, kurį atjungęs kėsinosi užbaigti koncertą. Andriui ištarus „Iki pasimatymo“ ir atjungus laidus, arenoje užgeso šviesos – po kelių sekundžių pokštininkas pasirodė elektros stulpo viršuje. Vienui vienas, skambindamas klavišiniais jis atliko „Foje“ dainą „Amžinas judesys“. Dar vienas siurprizas mūsų laukė pasigirdus kūriniui „Geltoni krantai“, kuomet į sceną žengė Igoris Kofas. Prieš kiek daugiau nei dešimtmetį jis kartu su grupe „Lemon Joy“ šiai dainai suteikė naują skambesį ir nuo tada grupės koncertai neišsiverčia be šio 1989-aisiais parašyto A.Mamontovo kūrinio. Po šio dueto užgrojo už širdies griebianti „Geltona. Žalia. Raudona.“, hitas „Dabar ir čia“, 2000-aisiais išleistas kūrinys „Kai tu atversi man duris?“, į 1996-uosius nubloškę „Tušti delnai“ ir albumo „Anapilis“ pažiba „Nieko panašaus“.

Koncerto antroje pusėje Andrius pristatė savo grupę, kurioje mušamaisiais groja ir jo 19-metis sūnus Andrius, užtraukė vizitine „Foje“ kortele tapusį „Paskutinį traukinį“, priminė susirinkusiems nemalonų faktą, jog šis koncertas kažkada baigsis. Šią neraminančią mintį užmiršti padėjo sekanti daina ir areną nušvietę lazeriai – visi trys arenos aukštai traukia „Marso kanjonai“. Iš visos „Foje“ ar solinės „AM“ kūrybos būtent ši daina turi daugiausiai „Youtube“ peržiūrų, tad nenuostabu, jog kiekvienas sėdintis ar stovintis žinojo jos žodžius. Visus žodžius publika žinojo ir atliekant „Tavo svajonė“, o suskambus „Meilės nebus per daug“ visi tiesiog pašėlo. Scenoje mirgėjo šviesos, sproginėjo pirotechnika, o virš stovinčiųjų galvų ėmė suptis nuo arenos lubų paleistas šviestuvas. Prieš bisą Andrius su grupe atliko naujam gyvenimui šiais metais atkurtą „Foje“ hitą „Kitoks pasaulis“. Ilgai publikos nekankinę sugrįžo su dainomis „Krantas“ ir „Laužo šviesa“. Nesuskaičiuosiu kiek kartų teko girdėti Andrių ir pastarąją dainą, tačiau tai niekada nepabos – klausant aplanko neapsakomai geras jausmas. Scenoje uždegtos liepsnos baigiasi sulig daina ir scena ištuštėja...



Į sceną Andrius grįžta apsuptas tūkstančių sveikinimų – „Žalgirio“ arena sveikina jį su gimtadieniu ir vieningai dainuoja „Su gimino diena“. Tiesa, atlikėjas savo gimtadienį minėjo rugpjūčio 23-iąją dieną, o šie koncertai, didžiausiose arenose Vilniuje ir Kaune, lyg ilgai laukta dovana tiek gerbėjams, tiek pačiam Andriui. Vakarą užbaigė pusiau akustiškai atliktas „Saulės miestas“. Dvi su puse valandos trukusią kelionę po Andriaus kūrybą vertinu dešimt balų.

Renginyje lankėsi ir vertino Viktorija Armonavičiūtė, fotografavo Mantas Daleckis.