Daddy Was A Milkman. [asm. arch. nuotr.]„Daddy Was A Milkman“ yra Igno Pociūno vedama grupė, kuri laimėjo „M.A.M.A.“ Metų proveržio ir Metų elektronikos apdovanojimus. Nors ir ne taip dažnai koncertuojanti grupė, vis tik surenkanti pilnas auditorijas. Artimiausias koncertas įvyko gruodžio 1 d.

Pirmąją žiemos dieną į „Daddy Was A Milkman“ koncertą susirinko tikrai gausus kiekis žmonių – salė buvo pilna, nors jau tradicija Lietuvoje tapo vėlavimas. Koncertas prasidėjo kokiu dvidešimčia, dvidešimt penkiomis minutėmis vėliau, nors per interviu su Ramūnu Zilniu Ignas Pociūnas žadėjo, kad tikrai ne vėliau 7-8 įvyks koncerto pradžia. Ką padarysi, jau pradedame priprasti prie mandagaus pusvalandžio vėlavimo praktiškai visuose koncertuose Lietuvoje.

„Ačiū, kad atėjote su mumis pabūti pirmąjį žiemos vakarą. Įlįskit į šį didelį televizorių, tikrai bus smagu“, - tarė „Daddy Was A Milkman“ vokalistas ir užgrojo daina „Wake“. Jau nuo pirmojo kūrinio tapo aišku, kad koncerto metu dėmesys bus skirtas tiek muzikai, tiek vizualiajai daliai. Prie vizualiosios dalies prisidėjo kompanija „Pilou Films“, kurios kurti klipai tikrai papildė grupės muziką, tiesa, bent jau man pasirodė, kad vizualieji kūriniai ne vienodai stiprūs.

Grupė sugrojo daug kokybiškos elektroninės pop muzikos. Nuskambėjo tokios dainos, kaip kad „Seasons“, „Sleeping Alone“, taip pat graži kooperacija su „Freaks On Floor“ grupės frontmen‘u Justinu Jaručiu atliekant dainą „Sleepwalker“. Pastarasis kūrinys tam tikra prasme buvo viena stipresnių dalių, kartu su akustiškai atlikta daina skirta vaikams „Tiny little love“, abu jie nuskambėjo kitaip ir todėl šiek tiek išvadavo iš monotoniškumo. Koncerto metu taip pat nuskambėjo keletas kūrinių iš naujo albumo. „Jis nebus toks lengvas, jame daugiau tamsių kūrinių“, - pažadėjo atlikėjas. Tačiau, išklausius keletą naujų kūrinių visai nepasirodė, kad jie būtų kuo nors „tamsesni“. Sakyčiau tokie patys melancholiški ir ramūs, kaip ir dalis klausytojams jau pažįstamų, bet su „tamsia“ muzika melodijos, keliamų jausmų prasme nelabai siejasi. Nuosaikus tamsumas.

Visą koncertą taip pat galima vertinti, kaip nuosaikų. Nuosaiki elektronika, ramūs kūriniai. Todėl stipriąja puse, deja, tektų laikyti palaikomus pokalbius su publika, nuoširdumą. Savo komandos – apšvietėjų, garsistų, grojančių kolegų – įvertinimas taip pat labai gražus gestas, neužmiršta padėkoti auditorijai – žavu. Nors muzika – atlikimo prasme, vizualine prasme – kokybiška, tačiau bent jau man asmeniškai pasirodė monotoniška, jau po keletos dainų visi kūriniai supanašėja. Vis dėlto, galbūt atlikėjai kaip tik pataikė į auditorijos/visuomenės lūkesčius, žmonės pasiilgo lengvos kokybiškos pop muzikos ir „Daddy Was A Milkman“ koncerto metu įrodė, kad puikiai užpildo šį segmentą.
Belieka palinkėti spalvingumo ir įvairovės kūryboje, potencialas didelis.

Labiausiai patikę vizualiąja prasme kūriniai: „Wake“, „All About Love“, „Bed, a Book & a Smoke“.

Labiausiai patikę muzikiniai kūriniai: „Breathe In“, „Bed, a Book & a Smoke“, „Mr. Nevermet“.

Renginyje lankėsi ir vertino Vladas Burokas