Nuotraukos autorė Diana Ioana BobesPagaliau atėjus tikram rudeniui, prasidėjo ir koncertų sezonas uždarose patalpose. Spalio koncertų programą pradėjo dar septintajame dešimtyje susikūrusios legendinės bliuzroko grupės „Mountain“ atstovo Laurence Gordon a.k.a. Corky Laing debiutas Vilniuje pramogų salėje „Vakaris“.

Tiesa, Corky Laing savo pažintį su Lietuvos melomanais pradėjo dar spalio 2 d. Kaune, kur vietiniai kauniečiai ir miesto svečiai galėjo įvertinti jo pasirodymą, na, o spalio 3 d. vertinimą perėmė vilniečiai.

Didžiąją publikos dalį sudarė vyresnės kartos atstovai, matyt klausęsi „Mountain“ dar savo ankstyvos jaunystės laikais. Turint omeny, kad kai kurioms grupės dainoms po daugiau nei 50 metų, o pačiam būgnininkui 76-eri visai tikėtinas spėjimas. Buvo smagu matyti ir daug vyresnės kartos muzikantų, apie kuriuos yra tekę rašyti savo baigiamuosiuose darbuose apie roką. Tarp jų būta ir vienos pirmųjų pankroko grupių „Mind‘s Disorder“ atstovai Arvydas Makauskas – Makys ir Gediminas Simniškis – Gedson, rokenrolo/sunkioji metalo/tada vėl rokenrolo grupės „SBS“ atstovas Vitalis Kairiūkštis, kuris vos tik atėjęs skubėjo susirinkti autografus iš vakaro svečių.

Pirmieji scenoje pasirodė Lietuvos bliuzo grupė „The Road Band“. Prisipažinsiu, nors manau, kad gana neblogai pažįstu Lietuvos sceną, ypač dar iki nepriklausomybės atgavimo laikų, tačiau apie šią jau 35 metus grojančią grupę (taip sakė scenoje, nors apraše randama 1992 m. susikūrimo data) ir sugrojusią daugiau nei 2000 koncertų neteko girdėti. Proga užkaišyti spragas. Koks įspūdis pirmą kartą išgirdus? Kažkas tarp „Poliarizuotų stiklų“, „Rondo“ ir Virgio Stakėno, tik, kad anglų kalba. Geras vaibas, toks jausmas, tarsi visi muzikantai susirinko padžeminti vieno iš narių garaže tik, kad visą tą draugišką atmosferą galima matyti ir pašaliniams apie kuriuos šiaip nežino, bet kartais juos pamato, kaip kad fotografę, priėjusią prie scenos, nes išsyk ėmėsi pozuoti. Belieka tikėtis, kad gavosi gražios nuotraukos, papildysiančios grupės archyvą.



Po trumpos pertraukos scenoje pasirodė Corky Laing su surinktais muzikantais ir pradėjo savo programą.

Kažkada dar studijų metais po mano eilinio pristatymo kažkurio darbo apie sunkiąją muziką, įstrigo vieno dėstytojo išsakyta mintis, kad negalima visą paskaitą klausytis apie muziką nė karto neišgirdus jokio kūrinio, tai turėjau po pristatymo dar atskirais leisti kūrinių pavyzdžius, kad dėstytojas ir kursiokai liktų patenkinti. Spalio 3 d. vykusiame koncerte Corky Laing iš legendinės bliuzroko grupės „Mountain“ buvo tas, kuriuo mano dėstytojas būtų džiaugęsis. Kiekviena daina turėjo išsamų pristatymą, praturtinusią kiekvieno melomano muzikos istorijos bagažą.



Ir ko tik tose istorijose nebuvo: meilė būgnams nuo 11 metų, motyvuojant, kad tai yra gražiausias muzikos instrumentas (negaliu nesutikti); Bobo Dylano dėka užgimęs pomėgis dainų rašymui; pažintis ir draugystė su Keith Moon, kuris yra ne tik legendinės grupės „The Who“ būgnininkas, bet ir apskritai laikomas vienu garsiausių pasaulio būgnininkų, kurio dviem patarimais Corky naudojasi dar ir šiandien – baltų marškinių dėvėjimas scenoje (užtikrinamas matomumas) ir išmestų į orą būgnų lazdelių nesugavimas (užsitikrinamos publikos simpatijos); netiesioginis dalyvavimas 1969 m. Vudstoke, kuriame skambėjo dvi jo bendraautorinės dainos, tapusios auksinėmis už kurias vėliau gavo apdovanojimus kabojusius ant jo buto plytinių sienų.

Muzikinė dalis irgi buvo gera, vis neatsistebiu kaip būgnininkai sugeba vienu metu ir groti būgnais ir dainuoti, todėl neatsitiktinai ypatingai patiko Corky Laing muzikinė būgnų improvizacija. Muzikantas dar kartą įrodė, kad dainos gali būti kuriamos nebūtinai tik brazdinant gitaras, bet ir mušant būgnus.

Muzikinė paskaita neprailgo, studentai liko patenkinti, ypatingai dėl to, kad labai šiltai su jais buvo bendraujama. Belieka tikėtis, kad panašių paskaitų bus galima laukti ir dažniau.

Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian