Geras, žiauriai gaila, kad nemačiau, kaip Crypts Of Despair tas galvas sukišo į kilpas, na taip jau nutinka, kai maliesi tarp scenų, visur nesuspėsi. Lygiai taip pat nemačiau to „traukinuko“, kol „Sraigės Efektas“ atliko „tik-tak“, tik vėliau mačiau pas kitus nufilmuota. Užjaučiu dėl balų, pas mane irgi tas pats buvo, antrą naktį, kai grįžau po „Decapitated“ į palapinę joje visur telkšojo balos, tai vienintelis dalykas, kuris gelbėjo, buvo čiužinys, nes jis aukštai pakilęs nuo balų, o vėliau vis tiek, kožną rytą išeini iš palapinės susidėdi visus miego dalykus į lietui atsparų maišą, kad grįžus naktį galėtum, kad ir talp balų, kurios taip ir neišdžiūvo, sausai pamiegoti. Ožys – Mindaugas, et taip smalsu ką jis dabar veikia, žinau, kad fotografaii specialiai jo ieškojo, kai sužinojo, kad toks egzsistuoja, tikrai nekasdien pamatysi ožį koncertuose, labai tikiuosi, kad nebus kur paaukotas :DMC Growl praleidau, tuo metu su „Bury Tomorrow“ bendravau, reiks prisėsti ir parašyti kas ten gavosi, žiauriai mieli žmonės, su žiauriai gera muzika. Aš kai metalcore mėgėja, man ten medus ausims, prie pat tvorelės stovėjau ir nuo dūšios atsiheadbanginau. O paskui katalonai buvo, išvis jėga. Man Mayhem silpnoki pasirodė, bet gal dar ir nuovargis jau suveikė, vis tiek su mažai miego ir daug lakstymo, tai net viso pasirodymo neišbuvau, ėjau miegoti. Šiaip aš klausau tokios muzikos, kuri buvo „Barbalu“ scenoje, bet realiai kai „Rytai“, o ypač „Vakarai“ serviravo tokius pasirodymus tarp kurių ir taip bandai persiplėšti, tai barbalinti nelabai gavosi. P.S. Ačiū už gražius žodžius! Labai myliu muziką, ne tik jos klausytis, groti pačiai, bendrauti su muzikantais, bet ir apie ją rašyti, tai kai turiu kokią laisvą minutę tarp tradicinio „day job“, kuris su muzika niekaip nesusijęs, bandau atsigriebti kūrybiškai čia. O šiaip mane gali susirasti facebooke, Rūta Paitian, žinosi, kaip atrodau (aukšta, tamsi ir ilgais plaukais), tai drąsiai kokiam konce užkalbink, bus smagu pasilabinti;) 

Šauniai padirbėjai, Rūta. Apibėgai visas scenas ir suspėjai užfiksuoti esminius faktus ir net niuansus, puiku. Ožio likimo nežinau, beje, jo vardas Mindaugas, bet pats mačiau, kaip parkinge prie kapų jis turėjo pribloškiančią fotosesiją, o vėliau pro apsaugą sėkmingai įsigavo į Dvlstn teritoriją.

Rimti metaliūgos išties ignoruoja Barbablu, aš matyt nesu toks, nes penktadienį Katarsį nuo iki, o Gamką tik dalinai ir Diso.Kognityvą tik iš atstumo paklausiau. O štai šeštadienį Barbablu tiesiog pramiegojau. Siaubingas penktadienio oras ir mano paties žioplumas man iškrėtė piktą pokštą. Po plėšymosi tarp Decapitated ir Monolord pasirodymo (kokia neteisybė kad abi man svarbios grupės grojo vienu metu) kaip prizą gavau prilytą palapinę o joje sudrėkusį miegmaišį ir visai šlapius pakaitinius rūbus. Teko miegoti išgyvenimo sąlygomis. Vienas visiškai sausas rūbas buvo vilnonės kojinės, kurias atėmiau iš sūnaus, ir pledas-staltiesė. Dabar puikiai žinau kaip jaučiasi per miegus apsišniojęs girtuoklis. Atsibūdau po vienuoliktos ir kol viską išsidžiausčiau bei suteikiau sau padoraus piliečio išvaizdą buvau vėl nusivaręs, tad dar valandikę dėjau į akį, kone iki MCGrowl. O čia reikėtų kiek detaliau. Pono gerklės rinkimai vyksta nuolat, bet šį kartą iš 16 dalyvių 4 pademonstravo pavydėtinus sugebėjimus. Gaila, kad tik 1 iš jų buvo mūsų tautietis, kiti - latvis, lenkas ir anglosaksas. Finalas nerealus, abu finalistai riaumojo skirtingų stilių, žanrų, požanrių groulinimo technika perduodami mikrofoną vienas kitam atlikę savo kadenciją. Labai įtraukiantis ir sąžiningas žiūrovu atžvilgiu sprendimas, nes žiūrovai buvo vertintojai. Mano galva abu konkurentai buvo lygus, bet pats labiau staugiau už Filą, nors visą atranką palaikiau latvį Leo. Laimėjo Filas, štai taip. O ko gi aš čia taip prikibau prie to MC Growl konkurso, ogi todėl, kad jis surinko daugiau publikos, nei belgai Psychonaut. Ir vėl blaškiausi tarp rytų ir vakarų, kad nors po kelias dainas paklausyčiau psichodelikų belgų ir solidaus lietuviško death. Crypts Of Despair vokalisto groulas žemame registre gan sodrus ir gilus, ir manau, dalyvautų jis pono gerklės konkurse, kažin kaip ten dar būtų su finalu. Visgi Crypts Of Despair vyrukai paskutinėje dainoje įkišo į kilpas galvas, nes to reikalavo Stanislavskio sceninis principas: jei scenoje ant sienos kaba šautuvas, tai paskutinėje scenoje jis būtinai iššaus.

 Visiškai sutinku, kad rytų scenos puošmena tapo mūsiškiai Sraigės Efektas. Man itin patiko „Tu kalbi tartum jūra“ ir „Laikrodis“ su tiesiog prilipusiu leitmotyvu „tik-tak“. Toliau valdė išskirtinai Vakarų scena, kurią palikdavau tik reikalo prispirtas ir dar tam, kad vėl pripilčiau į savo tarą. Tiesa, per pusvalandžio pertrauką nupėdindavau iki kapų ko nors krimstelti ir ne tik. Ten ir sutikau ožį Mindaugą. Toliau viskas žodis žodin kaip rašo Rūta. Jei headlineriai būtų Bury Tomorrow ar tūsų organizatoriai katalonai, manau koncertas tęstųsi per naktį, bet tam reikalui protingai parinkti teatralai Mayhem.  Man pirma asociacija išvydus Attilą: grynai iš akies trauktas „Žvaigždžių Karų“ Galaktikos imperijos imperatorius Dart Saidijus, bet kai kraupiai žaliai sužybsėjo iš po gobtuvo akys ir burna, pagalvojau apie sielų ryjikus. Scenos apšvietėjai ir dūmų operatoriai padirbėjo iš peties – viskas aukštumoj, kaip ir įgarsinimas. Pvz, Decapitated garsas mane nuo 4 linijos nuvijo beveik iki pat „Bebro blyninės“, kur galėjau nesibaiminti apkursti, čia garsas, nors ir stiprus, nežudė, todėl broviausi per nevalią artyn, kad nors akies krašteliu pamatyčiau kas tos šmėklos. Deja, iš nepermatomos miglos išnirdavo tai vienas, tai kitas, arba visi ne šio pasaulio atstovai be veidų, tad spjoviau į tą užmojį ir misteriją stebėjau iš saugaus atstumo, be baimės būti sumindytas raganosių bandos.

Reziumė: festas pavyko, sugrįžo renginio dvasia ir lankytojai, neįveikti klastingos coronos. Tuo ir pasidžiaukime.

Ps. Ačiū Rūtai Peitian, gaila nežinau kaip ji atrodo, tikrai esu ją sutikęs. Būčiau asmeniškai jai padėkojęs už nuopelnus mūsų tinklalapyje.