Nuotraukos autorė Milda PrušinskaitėLapkričio 10 d. neoficialiai oficiali metalistų Meka – „nArauti“ sulaukė savo talpos išbandymo. Į sold out‘inį koncertą rinkosi folkmetalio gerbėjai pasiklausyti dviejų lietuviškų šio žanro vėliavnešių „Obtest“ ir „Ūkanose“, o taip pat ir svečių iš Lenkijos – „Velesar“ ir „Cronica“.

Pirmieji scenoje pasirodė lenkai „Velesar“. Prisipažinsiu, anksčiau nebuvo tekę susipažinti su šios grupės kūryba, bet jie paliko stiprų įspūdį. Vokalistas ne tik dainavo į mikrofoną, pritvirtiną į medinį pagalį, bet ir jį naudojo vietoje „oro gitaros“. Paveikus pasirodymas, ypač, kai jis skatina papildyti grojaraštį dar negirdėtais kūriniais.



Lenkams apleidus sceną, įvairiaamžė metalistų publika taikė savo teterio žinias bandydama išlaviruoti tarp kitų, jų neužgaunant ir neužlipant, prasibrauti prie baro, rūkyklos, tualeto ar mercho. Tuo tarpu scenoje vyko rokiruotė. Velesar“ susirinkus savo inventorių, jų vietą užėmė lietuviškojo pagoniškojo metalo veteranai, grupė „Obtest“.

Vargu ar atsirastų daug save gerbiančių metalistų, kurie nežinotų šios grupės. Jau daugiau kaip tris dešimtmečius grojantys vilniečiai užsiaugino ištisas gerbėjų kartas, kurių nemažą dalį buvo galima stebėti penktadienio vakarą. Žiauriai miela būna stebėti susirinkusiųjų veidus, stebinčius savo mylimos grupės pasirodymą scenoje. „Obtest“ atveju, tu stebi veikiau ne gerbėjus, o atsidavusius kulto atstovus, kuriems pasakius „Šok“, nieko neklaustum, tiesiog šoktum, o jei visgi klaustum tai tik pasidomėdamas kuria kryptimi. Dėl šios priežasties, kažkiek baugu buvo, kai vokalistas pasirodymo metu vis ragino sugriauti „nArauti“ stogą ir išnešti jį visą velniop, kas turint galvoje didžiulį žmonių skaičių atrodė kaip gana reali galimybė.

Autoritetai ne kitaip, kurių klausėsi ir jau gerai pažįstantys šią grupę ir tie, kurie nebuvo gimę, kai jie susikūrė.



Legendos, aš būtent dėl jų atvykau, kaip seniai juos mačiau, eina sau, kaip patiko, – šie ir panašūs komentarai buvo girdimi grupei „Obtest“ palikus sceną, kai kurie iš šių užkietėjusių gerbėjų ir išėjo, tačiau didžiausioji dalis pasiliko, suprasdami, kad „Folk Assault“ tik įpusėjo. Lietuvaičiams palikus sceną jų vietą užėmė kiti svečiai iš kaimyninės šalies „Cronica“.

Jų pradžią, kaip ir kita nemaža dalis publikos, išgirdau kažkur besimaldama po „nArauti“. Šitie faini, tik mergaičių visai nesigirdi, – tarsteli pažįstama, tad susidomėjusi, ko čia ir kodėl nesigirdi nuvinguriuoju scenos link, kur neilgai trukus gaunu įsitikinti, kad ne tik jai, bet ir kitiems jų nesigirdi. Jei pirmoji lenkų grupė paliko ryškų įspūdį, tai „Cronica“ susimaišė tarp dviejų lietuviškojo folkmetalio atstovų pasirodymų ir pranyko. Tuo metu kaip ir faina buvo pasiklausyti, bet grojaraštis nebus papildytas.



Na ir paskutinieji, scenoje pasirodė vakaro headlineriai „Ūkanose“. Šie metai grupei buvo intensyvūs: ir naujas albumas „Šiaurum Vėjum“ išleistas ir ne viename festivalyje sudalyvauta ir pakeliauta nemažai, o visų metų rezultatus reziumuoja lapkričio 10 ir 11 d. vykę koncertai.

Sunku vertinti iš šalies grupės pasirodymą, per kurį pratrypei ir pradainavai, rungtyniaudama su vokalistu, kuris geriau žino dainų žodžius (šįsyk šis matchas baigėsi lygiosiomis), ypač, kai ko gero šiemet „Spotify“ metinėje suvestinėje „Šiaurum Vėjum“ albumas sukosi daugiau kartų, nei tradiciniai grojaraščiai ar albumai, pagal tuo metu skaitytų muzikantų biografijas

„Ūkanose“ moka sukurti šventę ir išjudinti publiką, net jei ir pastaroji būtų stipriai pavargusi nuo prieš tai buvusių trijų grupių pasirodymų. O ir pačių narių atsidavimas tam labai įkvepia, ypač, kai pasirodo negailėdami savęs, kartais net ir su sulūžusiomis kojomis (atmintyje vis dar gyvas praėjusiais metais grupės pasirodymas apšildant „Lordi“).

Pabaigę pasirodomą „Ūkanose“ padėkoja susirinkusiems, na, o pastarieji su pradainuotais (čia mandagiai, reikėtų rašyti su prabaubtais) balsais laimingai traukia namo.



Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian, fotografavo Milda Prušinskaitė.