Renginio akimirka. Fot. Rūta PaitianBohemiškoji fiesta: vėjyje siūbuojantys baltiniai, cigarečių dūmų viesulai, bėgiojantys vaikai, mieli šunys ir kiti klausytojai. Pastarieji, tarsi keliautojai laiku, apsirėdę skirtingų epochų deriniais, juos miksuodami tarpusavyje: 60's reggae look alike ir Brėmeno muzikantai, futuristai ir pankai.

Na, bet apie viską iš pradžių. Pirmoji vasaros diena, Vilniaus širdyje (kad ir kuri Senamiesčio vieta ji bebūtų) Lietuvos šaulių sąjungos 100-mečiui skirti renginiai: karių paradai, smalsuolių būriai ir visais 25 km/h zujantys „CityBee“ paspirtukininkai, skubantys į „Downtown Forest Hostel & Camping“ romantišką oazę, kurioje įkaitusio betono dykvietes keičia medžiai ir jų metamas šešėlis, o miesto šurmulys pasilieka kažkur už nugaros nusileidus vos keliais laipteliais žemyn.

Taigi sveikos atvykusios į ramybės oazę, savaitės darbų nualintos dūšelės! Vasaros muzikos festivalių sezoną atidarė „Tilto namų“ festivalis su tuntu pramogų bei Didžiąja ir Garažo scenomis. Vos įžengus pro vartus ir beieškant kur priglausti nuo senamiesčio grindinio nuvirbintą sėdynę, Didžiojoje scenoje festivaliui toną davė garbanotojo (o gal labiau banguotojo) frontmeno vedina grupė „Garbanotas“. Auksinės Šaruko garbanos, išdžiaustyti šviesūs rūbai, primenantys Vilniaus „Humanų“ šviesiaspalvius rūbų „suktinius“ (gal ir neatsitiktinai taip, juk jose kaip sykis išpardavimai). Linksmybės prasideda!

Kolektyvui „Garbanotas“ kuriant psichodelinę atmosferą, pradedam pažintį su festivalio teritorija. Prie vieno stalelio paskendęs savo mintyse ir aktyviai pluša bene garsiausias Lietuvos muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys, kramsnodamas „Wok to Walk“ patiekalą nukloja pirmuosius „Tilto namų“ festivalio įspūdžius virtualioje erdvėje. Prieiname „Pluto Not Home“ namelį, kuriame sutinkame robotiškąjį muzikos virtuozą, savo antena kuriantį analogų neturintį skambesį. Kažkur šalimais Pasakų dėdė mažiesiems seka pasakas, kol tuo tarpu jų mamos gražinasi „Glitter Station“ ar darosi laikinas arba tikras tatuiruotes.

„Garbanotui“ baigus pasirodymą, visi suguža prie Garažo scenos. Paradoksali paralelė: saulės atokaitoje išsidėstę žiūrovai ir atlikėjai, paskendę šešėliuose, tūnantys urve, kone filmo „What We Do In The Shadows“ vampyrai, bijantys saulės šviesos. Pirmasis šioje scenoje pasirodė „Sugar Inc“, jam baigus savo pasirodymą, visi sugrįžta atgal į pavėsio palaimą, nekantriai laukdami to slaptojo pasirodymo, kuris labai pradžiugina susirinkusiuosius. Scenoje – Alina Orlova. Monmartriškai amelijiška ar ameliškai monmartriška, romantiškoji dainė tilnamiečiams atliko tokius kūrinius, kaip: „Spindulėlis“, „Mergaitė prie baro“, „Paskutinio mamuto daina“, „Kam?“, „Baltos Rankos“ ir kitus, atverdama dūšią ir parodydama ją viešai kaip tuos vėjyje besisupančius baltinius, kurių net senelės spintoje, vargu ar berastum.

Alinai pasitraukus nuo scenos, žemiau jos esančios kaladėlės, iš kurių susideda sparnuotosios sentencijos, nematant ir vėl pasikeičia, tarsi atlieptų besikeičiančias realijas. Bandant išanalizuoti kame čia replės, žmonių minia, aktyviai raginama „Tilto namų“ festivalio oficialiojo spikerio Vitalijaus Gylio, patraukia „vampyriškosios“ scenos link, kur jų atėjimo jau laukė „Katarsis4“.

Tuo tarpu Didžiojoje scenoje po truputį ima kilti oranžiniai telefonų rageliai, derinamos gitaros, išsistatoma kita technika. Neilgai trukus, joje išnyra kombinezonuotieji, garažinio roko skleidėjai, grupės „Egomašina“ vyrukai.

Ironiška, po vidinio apsivalymo garaže, į Didžiosios festivalio scenos prieangy sugrįžę klausytojai pasineria į savotišką ankstyvojo roko atmosferą. Beklausant kolektyvo „Egomašina“ skambesio, nejučiomis sugrįžtama į septintąjį dešimtmetį, kuomet Lietuvoje grojo tokie roko pionieriai, kaip: „Kertukai“, „Gintarėliai“, „Saulės laikrodis“. Galbūt tai pirmtakų reinkarnacija? Arba sugrįžusio muzikinio žanro mada.

„Mes esame garažinio roko grupė, tai yra didžiausia publika, kuriai esame groję“ – skambūs grupės žodžiai susirinkusiems klausytojams. Na ką gi? Belieka palinkėti, kad su laiku vis augtų jų gerbėjų kiekis, o koncertuose žiūrovų gretos tik tankėtų.

Kol Garaže buvo statomos sienos su „Martin Wall“, Didžiojoje scenoje muzikiniai kelionei ruošėsi „Flash Voyage“. Vos pora metų gyvuojantis kolektyvas patraukė akį savo sceniniu įvaizdžiu (taip, taip, reikėtų rašyti apie muziką, na bet kartais ir aprangą apžvelgti galima). Scenoje lietuviškasis Lenny Kravitz ar grupė „Korn“ susiniveliuoja su „Paskutiniais Brėmeno muzikantais“. Publikai jie labai patiko, jei dar kitų muzikinių pasirodymų metu šoko vos vienas kitas, tai skambant „Flash Voyage“ psichodelinio roko kūriniams, smagiai trypė didžioji dalis klausytojų.

Paradoksalu, grupei baigus pasirodymą ir nusilenkiant, tą akimirką pro šalį praskrido lėktuvas. Taip tiesiai, tiesiai, tad ir liko neaišku: „Bon Voyage“ ar „Bien Venido“?

Kai saulutė savo spinduliais ir šiluma taip gausiai myluoja, jog nuo jos kaitros gali kepti kiaušinius tiesiogiai bet kam ant galvos, pasislėpti tarp medžių ir šunų buvo pats tas. Apsauga nuo kaitros, tiek fizinės, tiek ir dvasinės. Tiesa, nuo dvasinės kaitros apsaugojo ir muzika, pasibaigus „Flash Voyage“ pasirodymui, Garaže dvasiniu penu praturtino Lora Kmieliauskaitė.

Tuo tarpu, kito kolektyvo amunicija iškyla Didžiojoje scenoje, derinami instrumentai, kurie it bliaunanti avelė ar nesuteptas mašiniukas, laukia savosios rampos šviesos.

„Labas vakaras tiltnamiečiai, Vilniaus tiltai, esame jūsų labai pasiilgę, seniai jau grojom Vilniuje, po visų Austrijų, Izraelių, džiaugiamės sugrįžę namo. Paplokime „Tilto namams“ už šį renginį, tai Vilniaus muzikos namai. Na ką, bandom pasidepiliuoti!“, - pasisveikina „Sheep Got Waxed“ kolektyvas.

Tuo tarpu Garaže, vienišas Jonas it besiblaškanti siela ruošiasi savo soliniam pasirodymui. „Mano grupė išvažiavo į vestuves, tad reikia pačiam suktis“, - pasitaria „Kabloonak“ veidas, čia pat nudžiugindamas savo gerbėjus, kad yra paruošęs tris naujas dainas.

„Vilniaus Energija“
„Šiandien mums šermenys, bet šermenys pačia geriausia prasme, šiandien laidojam pernykštį albumą, o rytoj pristatysime naują. Jei prisimenate mūsų praėjusių metų pasirodymą „Tilto namų“ festivalyje , tai žinokit, kad šiais metais specialiai sudarinėjome programą, kuri nesidubliuotų“, – nuaidi Mesijaus žodžiai susirinkusiems melomanams. Avangardinio repo kūrėjai, tamsiosios estrados pusės atstovai, plaštakų kėlimo aukštyn ragintojai – subtiliai perteikė nūdienos realijas. Nuo Astravo elektrinės, iki galimo epideminio pavojaus, nuo sofistikuoto mokslo iki atsakymų į egzistencinius klausimus.

„Kai gimsta vaikai juos atneša dronai“, šis tas naujo iš serijos „Iš kur atsiranda vaikai“, gana tų atnešė gandras ar radau kopūstų lysvėje nesąmonių, gyvename technologijų amžiuje. XXI–ajame – vaikus atneša dronai.

Mesijui ir Adui Gecevičiui atsisveikinus ir paraginus ištikimiausius grupės „Vilniaus Energija“ gerbėjus susirinkti jau į kitą dieną vyksiantį naujojo albumo pristatymą, festivalio „Tilto namai“ Garažo scenoje buvo ruošiamasi paskutiniam, finaliniam šios scenos pasirodymui – „Sheep Effect“.

Na, o festivalio uždaromasis pasirodymas buvo ne šiaip pasirodymas, o tikrų tikriausiu karibų karščiu dvelkianti fiesta, kurią užkūrė charizmatiškieji „Planeta Polar“ vyrukai.

Taigi, jei skaičiavote visus paminėtus atlikėjus, iš viso būta net 13 pasirodymų, padėjusius pilnai pajusti tą perėjimą iš pavasario į vasarą, iš liūdesio į palaimą, iš tamsaus vakaro į šviesų (ne komunistinį) rytojų. Vasaros sezono startas padarytas, belieka laukti ką ji mums toliau atneš!

Renginyje lankėsi ir vertino Rūta Paitian