
Susijusi muzika: pasirinkti
PERŽIŪRĖTI
RAŠYTI
Jau 10 valanda nakties: sėdžiu viena patogiai kėdėje. Mano pečius gaubia megztinis, kad būtų šilčiau. Man jauku būti savo kambaryje, kur vienintelis šviesos šaltinis yra kompiuterio ekranas ir telefonas. Tai tarsi koks ritualas: skaityti, rašyti dienoraštį prisimenat įvykius, gyvenimiškas detales, pafilosofuoti. Man patinka dėstyti savo mintis, man patinka rašyti.. Šiandien buvo gera diena, visos jos geros - buvo. Šiandien mačiau daugel veidų, tik kažin ar sutikusi gatvėje atsiminčiau, kad tai būtent tas žmogus kur mačiau šiandien. Mačiau mielą vaikinuką, praėjo pro mane, šviesiais plaukais, gražus.. Man patinka būti vienai ir dabar drąsiau jaučiuosi girdėdama visus tuos garsus, kad ir merginų juoką, kuris anksčiau vėrė mano klausą. Bet ne dabar. Aš esu saugi. Aš esu saugi, nes žinau, kad gyvenimas toks yra. Tikiu tuo. Filmuose galbūt gyvenimas ne toks, bet gyvenimas - jis visoks. Visko būna, bet tai kas praeina..., praeitis yra kažkur toli toli. Ir ji pražįsta vienatvėje. Kažkada jaučiau sau gailestį, visai neseniai kažkam skundžiausi, dejavau, bet dabar jaučiuosi gerai. Nes juk aš pati pasirenku požiūrį. Ir žinau, kad viskas keičiasi, nieko nėra amžino, pastovaus, tik laikas. Žmonės kuria gyvenimus. Vieni gyvena audringai, bet ir tai praeina, kiti gyvena ramiai, dar kiti myli, nekenčia, statosi namus, augina vaikus, kas rytą vyksta į darbus ir t.t. Yra visokių žmonių: yra aktyvių, yra pasyvių.. Man patinka klausytis muzikos. Įsijaučiu į liūdną jos melodiją, tyloje dar lengviau ją išgirsti ir pajausti, ir žinau, kad viskas yra gerai... |
![]() |
![]() ![]() ![]() |