iš aukštybių žvelgianti šypsena atneša į širdį prisiminimus, pojūčius, delnuose - kažkada buvę šilti laiškai, kurių taip ir neišdrįsau sudeginti. matyt todėl, kad nenoriu pamiršti. bijau, kad prarasiu dalelę savęs, pasirašysiu mirties nuosprendį ir nebeliks net jaukaus tavo atminimo. aš sugebu laikui bėgant užmiršti skaudulius. o galbūt paslepiu sielos gelmėse, į paviršių išleisdama tik tai, kas buvo šilta, gera, širdžiai miela. aplink visada bus tų, kurie bers druską ant žaizdų. ir aš kartais dar gailiuosi, kad nenutrūko viskas iki tol, kol mūsų meilės istorija (ne)pavirto mūsų kančios istorija...dabar mano mintis tesaugo mėnulis. o siela tyliai kikena, jog likimas sugebėjo įrodyt, kad nieko nėra amžino, nieko neišlaikysi, neišsaugosi, ir aš tyliai priduriu "amen" . visada tai žinojau, bet buvo gera patikėt, kad gali būti kitaip, jog stebuklai įmanomi, o laiminga pabaiga egzistuoja ne tik filmuose. viskas šiame pasaulyje iliuzijos, viskas trapu ir laikina. mums telieka mėgautis, mėgautis, kol gali... kiekviena akimirka...
|
 2012 m. rugpjūčio 31 d.
|
 2013 m. birželio 29 d.
 2013 m. birželio 26 d.
 2013 m. kovo 22 d.
|